Nepasitikėjimas valdžia ir nepasitenkinimas esama padėtimi Lietuvoje, atrodo, tuoj pasieks 100 proc. Tačiau kas iš to? Politinės galios stoka ir itin žemas žmonių aktyvumas neleidžia šio nepasitenkinimo paversti veiksmais. Jis virsta vidine agresija, frustracija ir depresija.
Pagalvokime – kaip padaryti, kad į gatves išeitų bent 10 000 Lietuvos gyventojų. Peno apmąstymams suteiks kai kurie statistiniai duomenys ir keli praktiniai pavydžiai.
Nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas
Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2011 m. vasario 15–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, labiausiai buvo nepasitikima seimu ir vyriausybe. 89 proc. apklaustųjų išsakė nepasitikėjimą seimo nariais, o 81 proc. – vyriausybe. 70 proc. šalies gyventojų nepasitikėjo teismais – 70 proc., 69 proc. –prokuratūra, 60 proc. – savivaldybėmis.
2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 18 proc. Lietuvos gyventojų sakė esantys patenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje. 79 proc. gyventojų sako esantys nepatenkint tuo, kaip valstybėje veikia demokratija.
2011 m. vasario mėn. tyrimų bendrovės „Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos duomenys rodo, kad kone pusė apklaustų Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai, dar daugiau nei trečdalis patenkinti tik iš dalies, o visiškai patenkinti tik 14,6 proc. respondentų.
Pilietinės galios indeksas
žr. www.civitas.lt
Pilietinės galios indekso dydis atsako į du visuomenei svarbius klausimus: ar žmonės jaučiame turintys įtakos savo valstybėje ir ar jie yra pilietiškai aktyvūs. „TNS Gallup“ ir Pilietinės visuomenės instituto duomenimis, šis indeksas Lietuvoje yra itin žemas. Visuomeninių organizacijų veikloje, demonstracijose, piketuose ir streikuose dalyvauja tik apie 5 proc. gyventojų (2008 m. – 3 proc., 2009 ir 2010 m. – 8 proc.). Itin daug lietuvių per pastaruosius metus nėra dalyvavę jokioje pilietinėje veikloje (2007 m. – 40 proc., 2010 m. – 25 proc.). Didžioji pilietinėje veikloje dalyvaujančių žmonių dalis užsiima labdara (56 proc.) ir aplinkos tvarkymu (50 proc.).
Žmonės mano, kad jie neturi beveik jokios įtakos priimant visuomenei svarbius sprendimus. 10 balų skalėje savo asmeninę įtaką valstybėje lietuviai vertino 2,3 balo (2007 m.) ir 2,8 balo (2010 m.). Tuo tarpu prezidentės galia įvertinta 8,8 balo, seimo narių – 8,3 balo. Taigi visuomenės galia yra neproporcingai pasislinkusi politikų ir valdininkijos pusėn.
Itin žemas Lietuvoje ir potencialus pilietinis aktyvumas. Veiklą, susijusią su politinės problemos sprendimu, organizuotų tik 4 proc. žmonių. Kur kas daugiau jų prisidėtų prie tokios veiklos – 43 proc. Taigi visuomenėje itin stiprios autoritarinės nuotaikos.
Tyrimai atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pilietiškumą slopina baimė. Visuomenėje vyrauja baimė nukentėti nuo galimos pilietinės veiklos. 72 proc. gyventojų mano, jog pilietiškai aktyvūs žmonės gali prarasti darbą. 63 proc. mano, kad dėl pilietinės veiklos jie bus kaltinami savanaudiškumu, 62 proc. bijo, kad dėl tokios veiklos jie bus viešai užsipulti, o 61 proc. –susilauks grasinimų.
2 praktiniai saviorganizacijos pavydžiai
2011 m. kovo 12 d. Portugalijoje buvo surengtos masinės demonstracijos prieš skurdinančią šios šalies valdžios politiką. Demonstracijose dalyvavo apie 500 000 žmonių – daugiausia jaunimo. Protesto akciją organizavo ne kokia nors profsąjunga ar visuomeninis judėjimas, o paprasti žmonės socialiniuose „Facebook“ ir „Twitter“ tinkluose. Žmones būrė ir grupės „Deolinda“ daina „Youtube“. Visi susirinkusiųjų plakatai buvo savadarbiai, su „Facebook“ siūlytais šūkiais: „Žmonių nuolankumas didina tironų alkį“, „Noriu nužudyti tuos, už kuriuos balsavau“, „Šypsokitės – jūs apiplėšti“.
{youtube}MRfV0pmPmew{/youtube}
2011 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo surengta spontaniška protesto akcija prie Baltarusijos ambasados. Žmonės protestavo prieš Baltarusijos valdžios ketinimus statyti atominę elektrinę (AE) Michailiškių kaimelyje, esančiame už vos 55 km nuo Vilniaus. Žmonės susiorganizavo socialiniame „Facebook“ tinkle, kai sužinojo, jog baisios avarijos Fukušimos AE akivaizdoje Baltarusijos ir Rusijos valdžia planuoja pasirašyti susitarimą dėl kredito skyrimo Baltarusijos AE statybos darbams. Raginimai ateiti į akciją buvo platinami internete, į protestą buvo pakviesti „Facebook“ grupės „Aš prieš, kad Lietuvoje ir prie jos sienų būtų 3 atominės elektrinės“ nariai – 4490 žmonių. 194 iš jų pareiškė norą dalyvauti. Prie ambasados susirinko 10-12 žmonių.
{youtube}4NscqO3TEvw{/youtube}
Parengė en arche
2011 03 22
