„Pažiūrėjus į Lietuvą gegužės pirmą dieną atrodo, kad Lietuvoje nėra nė vieno darbininko arba Lietuvoje niekas nešvenčia šios šventės. Drįstu spėti, kad greičiausiai pastarasis variantas. Šią dieną Lietuvoje nevyksta eisenos, žmonės, kaip Berlyne, nerengia kasmetinių riaušių su policija, profsąjungos nekelia reikalavimų didinti algas ar gerinti darbo sąlygas. Darbdaviai neapdovanoja geriausių darbuotojų. Ką ten, jei tai „Maxima”, tai privers dar daugiau ir be atlygio dirbti.

     Negana to jei atliktume apklausą tarp dirbančių žmonių, tikiu, kad didžiulė jų dalis negalėtų nieko pasakyti apie šios šventės atsiradimą nei apie 1886 m. gegužės 1-ąją įvykusią Čikagos miesto darbininkų demonstraciją, nei apie Paryžiaus 2-ajį tarptautinį kongresą, kuris paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Tad kyla toks natūralus klausimas - kam Lietuvai skelbti nacionaline švente dieną, kurios niekas nešvenčia?”


     Štai tokį liūdną ir beveik teisingą tekstą, parašytą praeitų metų gegužės 1-ąją, radau „delfio” forumuose. Rašė mokinukas, pridaręs nemažai skyrybos klaidų, kurias teko ištaisyti. Tačiau vaiko lūpomis kalbėjo tiesa.

     Kodėl Lietuvoje deramai nešvenčiama Gegužės 1-oji? (Kelerius metus iš eilės Gegužės 1-osios proga rengtų profsąjungos bosų piknikų Rumšiškėse juk nepavadinsi jokia darbininkų solidarumo išraiška...) Manau, jog egzistuoja kelios svarios priežastys, kodėl Darbo diena Lietuvoje pažymima formaliai arba į ją iš viso nekreipiama jokio dėmesio:

     1. Lietuvos žmonių mentalitetą itin smarkiai paveikė beveik du dešimtmečius vykdoma totalinė tautinė-kapitalistinė-rusofobinė propaganda. Kas tūlam lietuviui šiandien yra Gegužės 1-oji? Rusų, bolševikų ir komunistų šventė. Kas ją švenčia? Visokie purvini valkatos, nevykėliai ir lūzeriai, kurie tingi dirbti ir nežino, ko nori. Todėl Lietuvos darbininkai daugeliu atvejų susitaiko su socialine neteisybe, nes paniškai bijo būti apkaltinti Kremliaus ar KGB agentais.

     2. Visos Lietuvos vyriausybės vykdė agresyvią antisocialinę politiką darbo žmonių atžvilgiu. Nuolat skatindama tik verslą, suteikdama darbdaviams šiltnamio sąlygas, Lietuvos valdžia iškasė milžinišką prarają tarp turčių ir vargšų, tuo pačiu Lietuvą paversdama bananine trečiojo pasaulio šalimi.

     3. Lietuvoje nebeliko kritinės proletariato (žemiausio socialinio darbininkų sluoksnio) masės - visus potencialius protestuotojus pasiglemžė galinga ekonominės emigracijos banga. Dažnai atrodo, jog valdžia sąmoningai nesiėmė jokių priemonių emigracijai stabdyti ir slapta ją net palaikė kad Lietuvoje neliktų nė vieno socialiai nepatenkinto ir valdžiai pavojingo žmogaus.

     4. Profesinės sąjungos Lietuvoje yra butaforinės ir neturi jokios bent kiek didesnės įtakos. Naujai susikūrusios nepriklausomos Lietuvos profsąjungos, iš sovietinių laikų paveldėjusios milžinišką turtą, buvo paprasčiausiai apiplėštos ir supjudytos tarpusavyje dėl to turto likučių. Įvairių „pijaro” manipuliacijų dėka jos pjudomos ir iki šiol, tad visiškai prarado potencialių savo narių pasitikėjimą. Dauguma lietuviškų profsąjungų dabar yra „geltonosios”, valdžios įsteigtose Trišalėse tarybose jos aklai paklūsta valdžios ir kapitalo įgeidžiams.

     Nekreipiant dėmesio į absoliučiai nepalankias aplinkybes, Gegužės 1-oji vis dėlto dar švenčiama. Pažiūrėjime, ką Lietuvos profesinės sąjungos planuoja šiais metais.

     Dvi iš trijų didžiausių profsąjungų susivienijimų („Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija) 2008 m. gegužės 1 d. 11 val. kviečia į šventę-minėjimą prie Seimo rūmų. Susirinkusiuosius linksmins ansamblis „Jonis“, dainininkas Vytautas Šiškauskas, mėgėjiški meno kolektyvai, ta proga pasisakys ir profsąjungų vadai (kaipgi be jų?). Nebus iškelta jokių konkrečių reikalavimų nei valdžiai, nei darbdaviams bus pasitenkinta tomis pačiomis abstrakčiomis kalbomis apie atlyginimų didinimą ir darbo sąlygų gerinimą. Žodžiu, nieko ypatingo nykus kaimo kapelų „pageidavimų koncertas” ir dar nykesnės profsąjungų bosų prakalbos...

     Na, o trečiasis profesinių sąjungų centras - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 12.30 val. kviečia į šventinę konferenciją „Europa City“ viešbutyje. Čia bus skaitomi pranešimai, diskutuojama, o po to kviečiama pasivaišinti. Taaaip... Bosai lėbaus buržujiškame viešbutyje ir mėtys kaulus po stalu eiliniams nariams. O kas eis į gatves?

     Į gatves planuoja žengti kauniečių „Sandrauga“. Ji Gegužės 1-ąją Kaune rengia eitynes. „Netylėk! Išsakyk savo poziciją tiems, kurie privalo dirbti Lietuvos žmonių labui. Ateik į demonstraciją – mitingą „Gegužės pirmoji – dirbančiųjų diena“ – rašoma „Sandraugos” kvietime.  Eisena pajudės 12 val. nuo „Sandrauga“ būstinės (Laisvės alėja 46, Kaunas) ir eis iki Rotušės aikštės. Ką gi. Demontracija - gražu, radikalu ir teisinga. Ši kauniečių akcija - vienintelė, prie kurios mielai prisidėčiau.

     Kas dar vyks gegužės 1-ąją? Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimas... neveiks nieko, nes jau avansu „atšventė” šiandien – Naujininkuose surengė tinklinio turnyrą. Užsidėjo pliusiuką savo ataskaitose, taip sakant. Dar galima po senovei vykti į Rumšiškes (būtinai su šeimos nariais!) ir, ant žolytės pasitiesus staltiesę, skaniai sukirsti darbininkišką sumuštinį. Galima už 75 litus prisijungti prie specialios šventinės ekskursijos į Nemenčinės miškuose esantį sovietinį bunkerį. Skamba ironiškai ir arogantiškai : „Gegužės pirmosios proga ekskursijos dalyviai geru žodžiu prisimins šlovingą praeitį – 1984-uosius Tarybų Lietuvoje, brandaus socializmo statybos metus. Bunkeryje bus demonstruojama vaizdinė medžiaga, pristatanti Tarybų Lietuvos komunistų partijos ir atskirų jos narių veiklą – nuo  LKP CK pirmojo sekretoriaus Algirdo Brazausko iki LKP CK priešakinio ideologinio fronto atstovų Gedimino Kirkilo ir Česlovo Juršėno”. Už dar didesnę sumą galima pamatyti dar įspūdingesnį turistinį šou – gegužės 1-osios proga vykti į Grūto parką. O galima nevykti niekur ir nueiti į tą pačią dieną organizuojamas tradicines šunų dresūros varžybas – apsimesti valdžiai ir darbdaviams ištikimu šunimi ir laimėti kokį nors prizą...

     Visas šis ilgas tekstas perša vienintelę išvadą: 2008 METŲ GEGUŽĖS 1-OJI BUS MINIMA FORMALIAI, NEBUS IŠKELTI JOKIE KONKRETŪS REIKALAVIMAI VALDŽIAI, NEBUS SUORGANIZUOTA IR BENT KIEK MASIŠKESNĖ ŠVENTĖ. Ką gi daryti? Su kuo ir kaip švęsti? Aš pats planuoju pasigaminti didelį transparantą ir su juo ateiti prie Seimo. Ant transparanto bus užrašyti ironiški žodžiai, simbolizuojantys apverktiną Lietuvos darbo žmonių padėtį ir visišką profsąjungų bejėgystę. Ateikit ir jūs – reikės palaikyti kitą transparanto kotą. Renkamės apie 11:30. Bus ir vėliavų.

     Bonaventūras Tarutis
     2008.04.26