Mes – visos labiausiai marginalizuojamos ir represuotos mažumos. Mažumos, sakančios UŽTEKS! Mažumos, pradedančios šnekėti prieš daugumą, kuriai jau seniai pats laikas užsičiaupti ir išklausyti.
Mes – tie, kurie netelpa į dabartinės visuomenės nustatytus siaurus „vyriškumo” ar „moteriškumo” rėmus, į kuriuos buvome sprausti nuo pat gimimo. Mes – tie, iš kurių jūs tyčiojotės mokykloje, mes – lesbės, gaidžiai, šliuchos ir pyderai. Šie žodžiai mūsų nežeidžia, jie tik suteikia mums jėgų, nes jie yra jūsų pačių silpnumo išraiška.
Mes nesame tokie patys, kaip jūs – mes „apdovanoti”, turėdami unikalią galimybę pažvelgti į visuomenę kitu kampu.
Viešumas – mūsų ginklas, mes išsiskiriame. Mes atviri ir matomi, nes tyla būtų pritarimas prieš mus vykdomam smurtui. Mes nešnabždame, kai kalbame apie seksą, ir nebijome rodyti savo jausmų viešumoje. Mes nelaukiame, kol kažkas mūsų paklaus apie mūsų „antrąją pusę”, o paklausti neatsakome, jog tai mūsų „asmeninis reikalas”. Mes tai darome ne dėl „heteroseksualių” žmonių – mes tai darome, nes mažiausiai kas dešimtos ausys mūsų žodžius atranda per savo patirtį, ir mes privalome padėti jiems išsilaisvinti nuo jūsų sistematizuotos prievartos.
Mes spjauname į veidą visiems tiems, kurie drįsta ištarti „nesuprantu, kam tau tie paradai, juk aš neinu demonstruodamas savo heteroseksualumo”. Tik radikali konfrontacija, o ne bohemiški pokalbiai prie vyno taurės yra vienintelis kelias į permainas visuomenėje.
Mes nesiruošiame jums vergauti. Mes nesame nei „vyrai”, nei „moterys”, nei „homoseksualai”, nei „heteroseksualai”. Mes neturime nei „tautos”, nei „rasės”, nei bet kokio kito griežtai apibrėžto identiteto, ir dėl to neapibrėžtumo kovojame, atmesdami šias dirbtinas tapatybės etiketes, kaip jūsų socialinės prievartos konstruktą. Mes nemėginame pasiteisinti absurdiška „aš tokiu gimiau” arba „dievas mane tokiu sukūrė” patetika, nes net jei tai tiesa, toks argumentas yra apgailėtino konformizmo išraiška. Mes – savo pačių šeimininkai ir mes pasirenkame nepaklusti.
Mes kuriame tarpusavio santykius, negrįstus prievarta. Egalitarinius santykius, kuriuose nėra dominavimo, išnaudojimo ar niekinimo. Mes atmetame jaunystės kultą ir priverstinę monogamiją. Socialinis teisingumas gali egzistuoti tik nehierarchinėje šeimų, lytiškumo ir tarpusavio santykių įvairovę skatinančioje visuomenėje, o ne represyvioje elitistinėje valstybėje, kurioje „normos” yra nerašytas įstatymas, o pinigų kiekis – pagrindinis žmogaus matas.
Mums pikta matyti, kaip jūs, „prisidarę” vaikų, jais nesirūpinate, juos mušate, išnaudojate, psichiškai luošinate, o neatitikus jūsų „normalumo” kriterijų, išmetate juos į gavę ar priverčiate žudytis, kai tuo metu mes esame priversti eiti „kryžiaus kelius” dėl teisės įsivaikinti. Mums nemažiau pikta matant, kaip jūsų kuriama neteisybė ir melas, galios troškimas ir žmonių rūšiavimas prasiskverbia net į LGBT bendruomenes, kai iš prigimties revoliucingas identitetas tampa tik depolitizuota blizgia preke ir eiline galimybe pasipelnyti.
Mes nekviečiame jūsų civilizuotai diskusijai – jūs praleidote savo šansą. Mes nieko neprašome ir nemaldaujame, mes nenorime pritapti – mes skelbiame atvirą karą už savo laisvę. Laisvę nuo socialinės priespaudos, įtvirtintos binarine lyčių sistema ir heteronormatyvumu, pasireiškiančios heteroseksizmu, homofobija, transfobija ir patriarchaline hierarchija.
Mūsų netenkins kompromisai. Mes sunaikinsime jūsų sukurtą „vyriškumą” ir „moteriškumą” tokiais pat būdais, kokiais jūs luošinote mus, naikinote mūsų savigarbą, privertėte mus savęs nekęsti ir išmokėte savimi šlykštėtis. Jūsų sisteminės prievartos institucija – „tradicinė šeima” – privalės būti dekonstruota, o „heteroseksualumas” – tai viso labo laikina fazė – iliuzija, iš kurios būsite priversti išaugti.
Mes nenurimsime, kol biologinė lytis diktuos socialinę lytiškumo išraišką, kol viena ar kita tokia išraiška bus „tradicinė”, „pranašesnė”, ar „labiau pageidautina”. Netylėsime, kol jūsų primetami primityvūs anachronistiniai identitetai ir kategorijos turės socialinių pasėkmių individui.
Mes nekuriame nereikalingų dichtomijų – šis tekstas atspindi mūsų kasdieninę socialinę realybę.
Kiekvienas vaikas, kiekvienas žmogus, suluošintas jūsų prievartos, kiekvienas dėl patyčių nusižudęs paauglys padaro mūsų tikslą dešimteriopai kilnesniu.
Velniop įstatyminę „lygybę” – mes reikalaujame išsilaisvinimo ČIA IR DABAR!
Visada rakštis jūsų privilegijuotuose užpakaliuose,
Rožinis blokas
2011 06 07
