Ponios ir ponai, berniukai ir mergaitės, priešai ir draugai, sveiki atvykę į nematytą, netikėtą, visiškai paradoksalų, nuostabiai gražų, naujamadišką pogrindinės maištininkų klounų sukilėlių armijos (Clandestine Insurgent Rebel Clown Army, CIRCA) pasaulį.
Mes veikiame pogrindyje, nes atsisakome dalyvauti įžymybių spektaklyje. Mes esame kiekvienas iš jūsų. Neturėdami tikrųjų vardų, veidų ir nosių, mes parodome, kad mūsų žodžiai, mintys ir svajos daug svarbesnės už mūsų biografijas. Mes atmetame priežiūros visuomenę, kuri stebi, kontroliuoja, šnipinėja, užrašinėja ir tikrina kiekvieną jūsų judesį. Slėpdami savo asmenybes, mes sustipriname savo veiksmus. Nusigrimuodami mes suteikiame pasipriešinimui juokingą išraišką ir vėl tampame matomi.
Mes – maištininkai, nes atsiradome iš niekur ir esame visur. Idėjas galima ignoruoti, bet jų negalima nuslopinti. Vaizduotės sukilimas – neįveikiamas. Kur benugriūtume, mes ir vėl pakilsime, suvokdami, kad istorija nieko neprarado, kad dar niekas nesibaigė. Istorija nejuda tiesia linija, ji teka kaip vanduo, kartais pasukdama į šoną, kartais varvėdama, kartais užtvindydama čiurkšlėmis – visada netikėtai, staigiai, nesuvokiamai. Todėl maištaujant svarbiausia puiki improvizacija, o ne kruopštus planavimas.
Mes – sukilėliai, nes gyvenimą ir laimę mylime karščiau nei „revoliuciją“. Revoliucijos visada baigiasi, o sukilimai tęsiasi amžinybę. Mes sugriausime vaiduoklišką abstrakciją, kuri teigia, kad viskas kada nors baigiasi. Nenorime pakeisti „viso“ pasaulio, norime pakeisti tik „mūsų“ pasaulį. Todėl visada priešinsimės ir vengsime tų, kurie piktnaudžiauja valdžia ir ją monopolizuoja. Sukilėliai gali pakeisti viską – savo gyvenimą, kūrybą, meilę, maistą, džiaugsmą, švietimą, mąstymą ir patį sukilimą.
Mes – klounai. Kuo gi dar galėtume būti šiame kvailame pasaulyje? Kiekvieno žmogaus viduje slypi nepaklusnus klounas, trokštantis ištrūkti į laisvę. Niekas taip negriauna valdžios, kaip jos pavertimas pajuokos objektu. Nuo neatmenamų laikų juokdariai atkreipdavo dėmesį į gyvenimo prieštaravimus, kurdami darną per painiavą. Kvaileliai tuo pat metu atrodo baisūs ir nekalti, protingi ir kvaili, šoumenai ir disidentai, žiniuoniai ir šundaktariai, atpirkimo ožiai ir perversmų organizatoriai. Juokdariams visada sekasi per nelaimes, jie visada sako „taip“, viskuo tiki ir giliai jaučia. Klounas ištvers viską ir visada išvengs nemalonumų.
Mes – armija, nes gyvename planetoje, apimtoje nuolatinio karo – pinigų karo prieš gyvenimą, pelno karo prieš garbę, progreso karo prieš ateitį. Karas, apsirijęs mirtimi ir krauju, velnio pinigais ir nuodais, nusipelno neįprastų kareivių ir nepadorių lavonų. Tik mūsų armija gali paskelbti absurdišką karą absurdiškam karui. Mūšiui reikia solidarumo, disciplinos ir įsipareigojimų. Pavieniui klounai atrodo mieli padarėliai, bet grupėje ar minioje, brigadoje ar batalione jie pasidaro itin pavojingi. Mes – armija, nes esame įtūžę. Ten, kur pralaimi bombos, nugali pašaipus juokas, kuris sukelia aidą.
Mes – pogrindinė maištininkų klounų sukilėlių armija. Esame neaiškūs ir prieštaringi. Pasirodome tai čia, tai ten, o iš tikro stovime didžiausią galią suteikiančioje vietoje – tarp tvarkos ir chaoso.
Sprukite iš cirkų!
Prisijunkite prie Pogrindinės maištininkų klounų sukilėlių armijos.
a.lt, 2011 07 09
{youtube}3h1CH0Vchv8{/youtube}
