Blogėjanti didžiosios visuomenės dalies materialinė padėtis ir iš to kylanti socialinė įtampa itin būdinga mūsų laikmečiui, kada nacionalistinės ir nefašistinės organizacijos ima svaidytis klaidingomis padėties diagnozėmis. Tokios diagnozės nukreipia dėmesį nuo realių socialinių bei ekonominių problemų ir gimdo diskriminaciją bei atskirtį. Kaip tik tokia dvasia ir tokiais metodais veikė Norvegijos neofašistas Andersas Breivikas. Jis neslėpė, kad yra idėjiškai artimas kraštutiniams Lenkijos dešiniesiems, nors konkretūs jų ryšiai iki šiol dar nėra tiksliai nustatyti.
Kraštutinių Lenkijos dešiniųjų grupuotės pastaruoju metu nebepasitenkina atakomis prieš žmones, kurie, jų nuomone, yra nepakankamai „lenkiški“. Naudodamosi visuomenės daugumos pasyvumu, jos stengiasi žingsnis po žingsnio prasiskverbti į viešąją erdvę. Tai strategija, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka reguliariam jėgos demonstravimui, pvz., triukšmingoms eitynėms. Tokios strategijos kulminacija jau tapo lapkričio 11-osios eitynės Varšuvoje.
Šios eitynės senokai pagarsėjo kaip antisemitinių, rasistinių ir ksenofobinių ekscesų arena, tačiau tik per pastaruosius metus žmonės ėmė suprasti, kad tai, kas neleistina, jau tapo norma. Visuomenės protestams sustiprėjus (2009 m. blokados), eitynių organizatoriai nusprendė atlikti taktinį manevrą: rudąjį paradą pavadino „Nepriklausomybės maršu“ ir ėmė jam lipdyti patriotizmo aureolę. Ši procedūra turėjo užtikrinti eitynių tęstinumą, pritraukti naivius žmones ir diskredituoti eitynių priešininkus: „Kaip gi jūs galite blokuoti patriotų eitynes?“
Vis dėlto reikia būti visiškai naiviam, kad užkibtum ant šios meškerės. „Nepriklausomybės maršo“ branduolį jau daug metų sudaro tos pačios organizacijos bei grupuotės. Būtent jos visus metus rengia rasistinius, ksenofobinius ir homofobinius prievartos aktus, kad ir tame pačiame Bialystoke. Šių grupuočių smogikai per lapkričio 11-osios eitynes darosi kaskart vis agresyvesni. Nekreipdami dėmesio į „Nepriklausomybės maršo“ maskaradą, jie pernai vėl bėgiojo po miestą rėkaudami Rudolfo Hesso pavardę ir atakuodami „tautos priešus“. Ko jie iš tikro verti, pamatėme per jų tarpusavio grumtynes ir pasišvaistymą peiliais.
Laimei, bandymą persirengti patriotiniais rūbais adekvačiai įvertino ir demaskavo daugelis šio reiškinio stebėtojų. Tą įrodė antifašistinės 2010 m. lapkričio blokados, kuriose dalyvavo rekordiškai daug žmonių. Keli tūkstančiai žmonių stojo skersai kelio gėdingoms eitynėms ir nepraleido jų dalyvių į miesto centrą. Kiekvienas iš šių žmonų turėjo savo priežasčių dalyvauti blokadose. Vieni nepritarė rasistų bei nacionalistų maršui, kiti gynė žmogaus teises, lygiateisiškumą, demokratijos vertybes, pilietines laisves bei toleranciją. Tarp blokadų dalyvių buvo nemažai ir tokių, kurie patyrė neofašistų prievartą.
Mes žinome, kad šių metų lapkričio 11-ąją nacionalistai ir neofašistai vėl planuoja žygiuoti Varšuvos gatvėmis. Žinome, kad jie bando pritraukti pašalinius žmones ir suteikti eitynėms „visuotinį“ pobūdį. Žinome, kad šiais metais eitynių organizatoriai sukūrė dar vieną priedangą ir pasivadino „Nepriklausomybės maršo bendruomene“, kad neišgąsdintų paprastų piliečių tokiais pavadinimais kaip ONR, „Młodzież Wszechpolska“, NOP, „Blood & Honour“ ir „Combat 18“. O juk būtent šios ultradešiniųjų grupuotės yra aktyviausios eitynių organizatorės.
Prisiminkime, kad lapkričio 11-ąją visoje šalyje vyksta daugybė pačių įvairiausių renginių, kuriuose galima kuo puikiausiai išreikšti savo patriotinius jausmus. Tie, kurie iš visos renginių įvairovės pasirenka eitynes ir nusprendžia žygiuoti petys petin su fašistinėmis grupuotėmis, ne tik legitimuoja jų veiklą, bet ir neturėtų stebėtis, kad yra su jomis tapatinami.
Mūsų veiksmai grindžiami tiesioginiu visuomenės solidarumu, kylančiu iš pagarbos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo kilmės, tikėjimo, lyties ar seksualinės orientacijos. Neofašistai vėl rengiasi eitynėms, todėl mums nelieka nieko kita, kaip tik vėl jas blokuoti. Nėra ir negali būti jokio pakantumo žmonėms, kurie siekia atvirai diskriminuoti žmones ir organizuojasi vien šio siekio vedini.
Mes neturime kitos išeities. Eilinės dešiniųjų atakos, šįkart surengtos Bialystoke, Palenkėje ir Jedbavne, privertė mus kuo greičiau paskelbti antifašistinės kampanijos pradžią. Taigi, kampanija „Faszyzm nie przejdzie“ („Fašizmas nepraeis“) grįžta į Lenkijos gatves.
Kampanijos organizatorių koalicija kviečia apsilankyti Varšuvoje lapkričio 11 d. ir prisijungti prie blokadų. Kelias dienas prieš blokadas bus rengiamos „Antifašizmo dienos“ – kultūrinių ir mokslinių renginių ciklas.
Blokuodami mes rodome kelią. Fašizmas nepraeis!
„Lapkričio 11-osios susitarimo“ koalicija
2011 m. rugsėjo 19 d.
