Nemokamos kompiuterių programinės įrangos revoliucija turi naują atramą – tai Lotynų Amerika.Šis judėjimas prasidėjo Kuboje, kur parama nemokamai programinei įrangai tapo galingu kovotojų už socializmą įrankiu. Kitas didžiulis nemokamos programinės įrangos rėmėjas yra Brazilijos Darbininkų partija. Brazilijos prezidentas yra išleidęs dekretą, pagal kurį visos federalinės ir vietinės duomenų sistemos turi būti perkeltos į nemokamas atviro kodo programas.

       Lotynų Amerikos nemokamos programinės įrangos judėjimą taip pat palaiko Venesuelos, Argentinos, Ekvadoro, Nikaragvos, Paragvajaus, Bolivijos gyventojai.

       Nemokama programinė įranga – tai ne tik filosofinis ar ideologinis pasirinkimas, bet ir pragmatinė strategija. Taip didinamas atsigaunančių socialistinių Pietų Amerikos šalių saugumas ir suverenumas. Lotynų Amerikoje (Kuboje, Venesueloje) daug reikalų sprendžiama vietinėse asamblėjose. Kuboje jos vadinamos CDR ( Revoliucijos gynimo komitetais). CDR būstinės įsikūrusios visoje Kuboje, jos gyventojus taikos metu aprūpina duona ir teikia paslaugas, o karo metu dalina automatus. Nepriklausomą programinę įrangą diegiančios grupės veikia panašiu į šias asamblėjas principu.

       Socialiniai revoliucionieriai visame pasaulyje turėtų remti šį organišką išsilaisvinimo judėjimą Lotynų Amerikoje.


       Ko siekiama kuriant nemokamą programinę įrangą?


       Naudodami nemokamą programinę įrangą, įgaunate:

* Laisvę dirbti su programa bet kokiu tikslu;
* Laisvę sužinoti, kaip veikia programa, ir pritaikyti ją savo poreikiams.

       Atviras kodas jums garantuoja:

* Laisvę dalintis kopijomis ir taip padėti kaimynui
* Laisvę tobulinti programą ir pateikti savuosius patobulinimus viešam įvertinimui, kad būtų geriau visai bendruomenei.


       Kodėl nemokama programinė įranga – revoliucinė?


       Nemokama programinė įranga yra revoliucinė, nes ja naudojantis pradeda veikti keletas moderniojo pasaulio koncepcijų: informacijos laisvė, laisvė nemokamai naudotis kompiuteriais (gamybos priemonėmis) ir laisvė sužinoti. Pasaulio ateitis priklauso nuo šių koncepcijų. Jei nėra stipraus nemokamos programinės įrangos judėjimo, šias laisves pamina amoralūs korporaciniai monolitai – Microsoft, IBM, Google ir vis labiau konsoliduojamos žiniasklaidos korporacijos. Nemokama kompiuterinė įranga padeda mums numesti šių privačių tironijų pančius, ji padeda revoliucionieriams kovoti už informacijos, gamybos priemonių naudojimo ir žinių laisvę.


        Pavojus Linux


       Microsoft naudojasi savo monopolistine galia, bandydamas eliminuoti nemokamos programinės įrangos projektus, tokius, kaip Linux. Linux vartotojai, kūrėjai ir programuotojai solidariai priešinasi Microsoft, norinčiam dominuoti kompiuterių industrijoje.

       Nuo 1991-ųjų, kai Linux buvo licencijuotas GNU (laisvos programinės įrangos gamintojų), Microsoft bandė spausti šį ir kitus nemokamos programinės įrangos projektus, pareikšdamas ieškinius dėl programinės įrangos patentavimo pažeidimų. Ar tokius patentus turi MS, neaišku – turėdami solidžią teisinę bazę, jie visada skundžia nemokamos įrangos projektus, kol šiems baigiasi pinigai. Taip MS vagia programinės įrangos patentus. Microsoft tvirtina, kad Linux yra pavogę daugiau nei 100 Microsoft patentų. Taip pat Microsoft pateikė ieškinį React OS projektui, atviro kodo Windows XP klonui už piratavimą. MS prievartauja ir duoda kyšius kompiuterių gamintojams, kad šie instaliuotų jų programines sistemas.

       Žmonės, dalyvaujantys taikos ir teisingumo judėjimuose turi remti Linux, naudotis šia programine įranga, o ne Microsoft sistema. Boikotuokite mokamą įrangą, naudokitės nemokamomis programomis ir atviru kodu, nes tai – patogu ir nemokama!

Parengė ir vertė kp
2008.05.12.