CNT atmeta bet kokias derybas dėl dirbančiųjų klasės teisių, kurias ji išsikovojo metų metus trukusių pastangų dėka. Mes kviečiame į šį streiką pirmiausia dėl to, kad būtų atšaukta darbo reforma, kovo mėn. patvirtinta parlamento. Mes tai laikome tiesioginiu dirbančiųjų klasės puolimu. Ši reforma įtvirtina ankstesnės vyriausybės pradėtus veiksmus, pvz., 2010-ųjų darbo reformą, kuri numatė viešojo sektoriaus darbuotojų algų mažinimą, pensijų, viešųjų paslaugų išlaidų karpymus – esama valdžia tęsia tokią pat politiką.
CNT reikalauja nutraukti ekonominę politiką, kuri verčia dirbančiuosius susimokėti už bankų ir darbdavių sukeltą krizę. Ši politika sukėlė nuolatinį bedarbystės augimą ir pablogino dirbančiųjų klasės pragyvenimo sąlygas, juos tiesiog nuskurdino.
CNT taip pat kviečia streikuoti prieš išlaidų karpymus. Šis streikas bus surengtas likus dienai iki šalies biudžeto svarstymo, o jame numatyta nuožmiai naikinti viešąsias paslaugas ir teisę į socialinę apsaugą.
CNT atmeta vasario mėnesį CCOO, UGT profsąjungų ir CEOE darbdavių konfederacijos pasirašytą susitarimą bei šių profsąjungų parlamentui pasiūlytas darbo reformos pataisas. CNT atmeta šių pataisų įteisinimą, kadangi jomis siekiama įtvirtinti darbdavių ir vyriausybės požiūrį, kuris teigia, jog vienintelė išeitis iš krizės yra dirbančiųjų teisių ribojimas ir jų padėties bloginimas. Taip pat, nepaisydamos 2010 m. rugsėjo 29-osios visuotinio streiko reikalavimų, profsąjungos sutiko, kad pensinis amžius būtų pratęstas iki 67 metų.
Kovo 29-osios streikas turi tapti nuolat stiprėjančios mobilizacijos pradžia. Mobilizacijos, kuri apims visą dirbančiųjų klasę, labiausiai pažeidžiamus bei krizės paveiktus dirbančiųjų sektorius. Ši mobilizacija turi nutraukti nuolatinius išpuolius prieš mūsų teises ir sukurti tvirtą pamatą, įgalinantį mus atsigauti ir įtvirtinti naujas socialines teises. Mobilizacija siekia esminių socialinių pokyčių.
Visos minėtos priežastys paskatino CNT vienašališkai paskelbti šį kovo 29-osios atsišaukimą. Šiuo atsišaukimu CNT siekia suvienyti visus, kurie kenčia nuo nuolatinio puolimo prieš dirbančiųjų teies, ir smogti atgal tokia pačia jėga, kokia patys esame spaudžiami. Būtina veikti kartu su visomis darbininkų organizacijomis, besidalijančiomis šiuo bendru tikslu bei atmetančiomis trišalių sutarčių bei socialinės tvarkos politiką.
Šis konfrontacinis biurokratinio profsąjungų modelio atmetimas, diskredituojantis tarp darbininkų CCOO ir UGT veiklą, neturi būti priežastis nesipriešinti ir nesiimti veiksmų. Šis atmetimas turi tik sustiprinti mūsų kovą kitokio vienijimosi forma – vienijimosi, grįsto tiesioginiu veiksmu, autonomija ir savitarpio pagalba.
Matant tokį puolimą prieš dirbančiųjų klasę, su kuriuo šiandien susiduriame, darbo klasės vienybė yra būtina. Mobilizacija turi apimti eilinius darbuotojus jų darbovietėse ir kaimyninėse asamblėjose, piketuose bei streikuose – ir tęstis tol, kol už šią padėtį atsakingi ir iš jos besipelnantys darbdaviai, bankai bei vyriausybės nariai susidurs su neįveikiamu dinamišku barjeru, neleidžiančiu riboti teisių, kurios priklauso visiems.
Metas visai darbo klasei – bedarbiams ir dirbantiems, pensininkams ir juodosios rinkos prekeiviams, studentams ir prekarijams – ištarti griežtą „Gana!“. Mes privalome užimti gatves, o ne apleisti jas; tik taip įtvirtinsime savo stiprybę ir galėsime patenkinti savo reikalavimus.
Kovo 29-ąją – visi į gatves, visi į streiką.
Iš http://cnt.es vertė Povilas P.
2012 03 28
{youtube}1-gmr_LrWqc{/youtube}