Kompozitoriaus, rašytojo ir poeto novelių knygoje „Dzen dzen” – šiuolaikinių proletarų gyvenimas, metafizika su out of body patirtimis, vyro ir moters santykiai, pseudoezoterika su horoskopais, narkomanų gyvenimai, kasdienė popkultūra, visuomenės atstumtų žmonių metamorfozės. Autorius šaiposi iš miesčioniškumo ir davatkiškumo, kalba apie absurdą ir paranoją, tampančius nuolatiniais šiuolaikinio gyvenimo palydovais. Knygą papildo komiksas ir kompaktinis diskas su autoriaus muzika.

      Keturios citatos iš Gintaro Patacko ditirambų R. Jarui:

      1. Ramūno Jaro apsakymų knyga „Dzen dzen“ sukurta iš džiaugsmo. Iš džiaugsmo, kad pagaliau nudvėsė prakeikta sovietinė ( ir postsovietinė, ir post post) cenzūra, kad nereikia, parsidavus leidėjui, prakaituoti ir spausti žodį už niekingus litus, kad pagaliau apsireiškia laisva kūrėjo valia, leidžianti pagaliau ironiškai pažvelgti į tikrovę, landžioti po jos tamsius užkaborius, žaisti, patiriant nuotykį ir traumą ten, kur jo negali būti. <…>  Jaras drąsiai įveda į dabartinę tikrovę, kurioje naujai išdygę ekstrasensai ir pranašai, apsišaukėliai ir šventeivos norėtų įrašyti „ Dzen dzen“ į juodąjį knygų sąrašą. Bet naujai užaugusi karta drąsiai galės pavadinti jo kūrinį kultiniu, nes jis atitinka jų interesus – sugriauti senąjį pasaulį ir ant jo akmenų statyti savąjį šalašą.

      2. Ramūnui yra artima S. Dali „šūdo“ apologija, lipdant iš šio daikto vašką, panaudojant jį vietoj plastilino ir gaminant visiškai ekologinį produktą. Tikrovė su lietuviškais berželiais, gėlėmis ir drugeliais besąlygiškai atmetama, ir vietoj jos iškyla sąlyginė miesto (gatvė, namas, televizorius, šaldytuvas, internetas) aplinka, piešiama lakoniškais brūkšniais ten, kur kiti rašeivos pripiltų vandens ir priskiestų muilo, iki nuobodumo ilgindami sakinio plėtrą.

      3. Autorius yra iliuzionistas, rodantis triuką baltomis pirštinėmis, ištraukiantis iš neįtikėtinos vietos triušelį, o ne gašlios publikos sąmonės suformuotą falosą. Taip šūdvedys Pranas (apsakyme „Šūdvedys Pranas“) garsiu „šiū“ nubaido besikėsinantį jį apdergti dievišką Perkūną,  Taip apsakyme „Šeštoji moteris“ iškastruotas Germanas, turintis problemų su moterimis, po nusišlapinimo ant įelektrintos skardos išvysta debesis remiantį bokštą, kuris yra jo lytiniai organai, o visai ne Išganytojas (kitaip nebūtų Froido su savo teorijomis).

      4. Visi intelektiniai psichologizmai atskleidžiami per psichodelinius veikėjų ir juos supančių daiktų spąstus, kurie spendžiami iki neatpažįstamumo sudarkant įprastus santykius, paremiami sapno logika ir Alisos stebuklų šalyje gundymais. Tam pasitelkiami ezoterika, sadomazochizmas, koprofagija, kanibalizmas, erotografija. Norėjau parašyti „pornografija“, bet šiuo atvejo Jaro kūrybai tai nepritaikoma, nes jis ne daro ar vykdo, o tik imituoja sueitį, šaiposi iš davatkiškumo, miesčioniškumo buržuazinio nepadorumo ir lengvai įrodo neegzistuojantį vyksmą, nes iniciatyva jo rankose, kur talentas, pradėjęs žygį nuo pirmosios raidės, lengvai randa taką žodžių giriose ir nuveda skaitančiojo mintį iki paskutinio taško. Nes jis – Talentas, o nugalėtojai – neteisiami.

      anarchija.lt
      2008.06.01

P.S. Belaukiant ketvirtadienio pamaloninkit ausis ir akis ENDICHE VIS.SAT video:

                        {denvideo http://www.youtube.com/watch?v=27Pn8b2aeH4}