Šis interviu buvo įrašytas 2008 m. liepos 23 d. Prahoje, skvoto MILADA vidiniame kieme. Klausinėjo: redrick. Atsakinėjo skvoto gyventojai M. ir V.
1. Visų pirma papasakok, kaip ir kada atsirado jūsų skvotas? Kokie jūsų santykiai su miesto valdžia ir policija? Ar buvo jus užpuolę policininkai arba nacistai? Ar bandė jus iškeldinti?
M.: Gerai, viskas prasidėjo 1998 m. gegužės 1-ąją. Šiais metais gegužės 1 d. šventėme Milados jubiliejų, vyko festivalis, kuris truko 10 dienų. Policija yra mus kelis kartus atakavusi, vieną kartą buvo užblokavusi mūsų skvotą. Tada atvažiavo 10 policijos automobilių. Dalis žmonių užsibarikadavo antrame aukšte, kita dalis palaikė juos iš lauko. Atsirado žmonių, kurie virve persikeldavo į užblokuotą skvotą iš kito namo 9 aukšto, kad perduotų į vidų valgį ir vandenį. Policininkai buvo užėmę pirmą aukštą, bet toliau prasibrauti nesugebėjo. Po dviejų ar trijų dienų jie atsitraukė. Naciai kartais aplankydavo mus gegužės 1-osios proga, tada mes išeidavome į lauką ir jie išsibėgiodavo.
2. Ar dabar skvote yra žmonių, kurie jame gyvena nuo pat pradžių? Ar jie anarchistai, ar tiesiog žmonės, kurie neturi kur gyventi?
M.: Viską pradėję žmonės dabar čia nebegyvena. Daugelis apskritai išvyko iš Prahos, kiti pasiliko, tačiau gyvena ne skvotuose, o su draugais nuomojasi butus, moka už elektrą ir pan. Kai kas gyvena treileriuose. Na, o pačioje pradžioje daugelis skvoterių buvo anarchistai.
3. Ar legalu Čekijoje gyventi skvote? Ar yra kokie nors specialūs įstatymai? Ar jaučiamas represijų prieš skvoterius padidėjimas?
M.: Kokių nors ypatinhų įstatymų nėra. Skvotai Čekijoje nelegalūs, jų gyventojai nuolat iškraustomi. Mūsų skvotas irgi nelegalus. Mes čia gyvename, nes šis namas faktiškai neegzistuoja, jo nėra žemės sklypų sąrašuose, jis neturi jokio šeimininko. Socialistinio lagerio laikais čia norėjo pastatyti sporto centrą, bet valdžia nerado pinigų šiems namams nugriauti. Iki mūsų jame gyveno šeima, jiems davė 60 000 kronų ir perkėlė į daugiabutį. 10 metų namas buvo tuščias, tada mes jį užskvotinom. Prahoje veikia tik mūsų skvotas, na, ir dar vienas netoliese. Valdžiai mūsų nėra, mes neegzistuojame. O pagal įstatymus, jei tu gyveni kokiame nors pastate 10 metų, juo rūpiniesi, tvarkaisi ir pan., tada jis priklauso tau.
4. Ar po 10 metų tampi to pastato savininku?
V.: Po 10 metų žmonės gali laisvai jame gyventi, bet pastatas netampa jų nuosavybe.
5. Pastaruoju metu per jėgą buvo iškeldinta daug Europos skvotų arba jų egzistavimui iškilo realus pavojus (Ungdomshuset, Rozbrat, Köpi ir kiti). Buvo rengiama daugybė jų palaikymo akcijų, organizuojama jų gynyba. Ar dalyvavai tokiose akcijose? Ar vyko jos Prahoje ir kituose miestuose?
V.: Taip, pavyzdžiui, Prahoje rengėme Ungdomshuset palaikymo akcijas prie danų ambasados. Surengėme dvi nedideles Köpi palaikymo akcijas prie Vokietijos ambasados. Jose dalyvavo apie 40 žmonių, nieko rimto. Žinoma, daug mūsiškių vyko padėti draugams Kopenhagoje ir Berlyne.
6. Ar organizavote ką nors šių metų balandžio 11-12 d. tarptautinės skvotų ir autonominių erdvių gynimo dienos proga? Ar tomis dienomis vyko renginiai Miladoje?
M.: Surengėme didelę demonstraciją su muzika, joje dalyvavo daug žmonių. O balandžio 12-osios naktį užskvotinome tuščią pastatą ir surengėme jame vakarėlį. Taip, buvo labai puiku ir įdomu! Miladoje vyko daug workshopų – gaminome transparantus, trafaretus, lėles, papje maše...
7. Jūsų portale radau informaciją, kad dažnai rengiate koncertus ir kino rodymus. Kas dar pas jus vyksta?
V.: Čia užsiimame ne tik muzika. Turime galimybes organizuoti kino seansus ir pačius įvairiausius workshopus, pavyzdžiui, kaip pasigaminti vegetariško maisto, kaip ką nors pačiam pasidaryti. Tam skiriame labai daug dėmesio. Viskas, ką matai aplinkui, yra mūsų pačių darbas. Nieko neperkame iš kokių nors firmų, nesikreipiame į paslaugų įmones ir pan.
8. Kokią vietą tavo gyvenime užima friganizmas? Ar lengva friganams Čekijoje?
V.: Į šį klausima ne taip paprasta atsakyti:) Kai įmanoma, esu friganas. Čekijoje daugelis žmonių turi pakankamai pinigų, kad nežinotų, kas yra badas. Niekas žmonių neverčia būti friganais, tačiau gyvendamas Miladoje maitinuosi tik tokiu būdu. 3-4 žmonės kasdien eina į aplinkinius prekybos centrus ir ieško šviežio, bet prekinę išvaizdą praradusio maisto.
M.: Prahoje labai paprasta rasti maisto šiukšlių konteineriuose, nes jie stovi šalia prekybos centrų ir būna nuolat pilni maisto – daržovių, duonos, mėsos... Tris ar keturis kartus per savaitę prisirenkame maisto produktų, o vėliau gaminame valgį. Iš tų pačių produktų kartą per savaitę rengiame „Maisto vietoj bombų“ (FNB) akcijas – valgydiname benamius, rengiame jiems šventes. Čekijoje yra trys veikiančios FNB grupės, viena Prahoje, kita – Brno, trečia – mažame miestelyje. Kapitalizmas skatina benamių atsiradimą gatvėje, žmonės praranda butus ir skurdžiai gyvena gatvėje.
9. Nuo 2004 m. Čekija yra Europos Sąjungos narė. Praėjo jau ketveri metai, ar jauti kokius nors pokyčius savo gyvenime? Ar per tą laiką Čekijoje kas nors pasikeitė? Kokie įstojimo į ES pliusai ir minusai?
V.: Sunku pasakyti, nes Čekijoje labai stipri propaganda, galbūt net didesnė už tą, kuri buvo prieš 18 metų „komunizmo“ laikais. Jei atsiversi bet kurį laikraštį, įsijungsi bet kokį televizijos kanalą, paklausysi bet kokios radijo stoties, tai vienintelis dalykas, kurį sužinosi, bus tas, kad tu gyveni pačioje geriausioje Europos Sąjungos šalyje, kad pas mus yra visko, ko mums reikia. Viskas taip pat, kaip „komunizmo“ laikais. Pavyzdžiui, matau, kad maisto kainos Čekijoje tokios pačios, kaip ir Vakarų Europoje, tarkim, Britanijoje. Kodėl? Kodėl žmonės nesirengia protestuoti? Ta pati problema su benzinu. Tik nedaugelis čia įžvelgia problemą, net tarp aktyvistų. Visi žino – mes laisvi ir galime bet kur ir bet kada keliauti. Tačiau nėra atsakymo į klausimą, kur gauti tai kelionei pinigų. Tai tabu. Niekas apie tai viešai nekalba. O tiems, kurie pamėgina, iškart užklijuoja „bolševiko“ ir „komunisto“ etiketę. Tas pats šūdas.
M.: Nejaučiu didelių pokyčių, kaip ir daugelis žmonių. Viskas pasikeitė tik politikams. Viduriniosios klasės Čekijoje nėra, tu esi arba labai turtingas, arba visiškas vargšas.
10. Ar didelis atotrūkis Čekijoje tarp turtingųjų ir vargšų? Ar galima pragyventi iš bedarbio pašalpos, ar lengva ją gauti, ar daug žmonių ją gauna?
V.: Šitie reikalai patys liūdniausi. Ankstesnioji vyriausybė, kurią suformavo dešiniojo centro Čekijos pilietinės demokratijos partija (ODS), norėjo grįžti prie seniau buvusios socialinės politikos, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje. Dabartinė vyriausybė paskelbė savo planus pertvarkyti visas ligonines į privačias klinikas. Visi mato vyriausybės pastangas pakeisti žmonių sąmonę ir įteigti, kad medicina negali būti nemokama. Pirmasis vyriausybės žingsnis buvo padaryti taip, kad mokėtum po keletą eurų už bet kokią medicininę paslaugą. Ateini pas gydytoją – turi sumokėti 30 kronų. Užeini į vaistinę – moki antra tiek. Tai labai bloga praktika, nes šeimos su mažomis pajamomis neturi pinigų gydytojo vizitui netgi tada, kai, pavyzdžiui, suserga vaikas. Nuolat mažinamos ir kitos socialinės programos. Pastaruoju metu žmonės nebeišgali gyventi vien iš pašalpų. Jiems vos užtenka maistui, nekalbant jau apie rūbus ir kitką.
11. Europos Sąjungos viduje praktiškai nėra sienų, tačiau Europa tampa neįveikiama tvirtove ne jos gyventojams. Ar daug migrantų keliauja per Čekiją? Kiek jų pasilieka šioje šalyje?
V.: Atviros sienos – tai stebuklų pasaka vaikams. Taip, žinoma, galima keliauti į kitą šalį be paso, turint su savimi tik Identity Card. Taip, sienų nebėra, bet policija gali tave tikrinti kur tik nori. Darbininkai, pavyzdžiui, iš Ukrainos, Mongolijos, Rusijos neturi tų pačių galimybių įsidarbinti, kaip čekai. Firmoms reikalingi nelegalūs darbininkai, kad būtų galima mažiau mokėti, bent dvigubai mažiau nei čekams. Kitas aspektas – mafija, imigrantai be jos negali patekti į šalį. Jie neturi pasirinkimo. Vyriausybė mūsų šalyje nenori matyti Rytų Europos darbininkų, o kompanijos jų nori, tačiau tik nelegaliai.
M.: Imigrantams Čekija viso labo tik tranzitinis punktas keliaujant į Vakarų Europą – Prancūziją ar Vokietiją. Tačiau Prahoje dirba labai daug žmonių iš Ukrainos, turbūt kokie keli tūkstančiai.
12. Ar daug keliauji po Europą? Ar kelionės tau svarbios? Kokias šalis jau aplankei, kokius jų ypatumus pastebėjai?
V.: Cha cha, neseniai buvau Lenkijoje, grįždamas atgal pasienyje nusipirkau truputėlį žolės:) Autostopu apkeliavau didžiąją Europos dalį – Italiją, Prancūziją, Šveicariją, Olandiją, Vokietiją, visą centrinę Europą.
M.: Taip, mes daug keliaujam. Norim pažinti kitas šalis, kitus žmones, kitus skvotus. kad sužinotume ką nors naujo ir mus tai įkvėptų. Čekijos skvoterių judėjimas prasidėjo dar 1990-aisiais, tačiau dabar liko vienintelis mūsų skvotas su labai mielu baru :) Europoje susiklostė situacija, kad visi seni namai paverčiami biurais, parduotuvėmis, kurios skirtos turtingiems žmonėms. Miestų landšaftas labai keičiasi, jame lieka vis mažiau alternatyvių erdvių, jų vietoje statomos parduotuvės.
13. Ar egzistuoja susiskirstymas į pankų / hardkoro / skvoterių / anarchistų judėjimus. Ar jie tarpusavyje bendradarbiauja, ar atsiskyrę vienas nuo kito?
M. Žinai, šios subkultūros užsidariusios savo kiaute, joms rūpi tik jų įvaizdis, o ne politika. Žinoma, visada yra aktyvių žmonių, kurie nori bendradarbiauti, tačiau negaliu pasakyti, kad pankai mielai eina į demontracijas. Tokių tusovkių žmonės (skinhedai, pankai, hardkorininkai) ne itin domisi politika, jiems daug svarbesnis alkoholis, koncertai, mergaitės ar berniukai. Todėl pastaraisiais metais aš nebetikiu politinių šių subkultūrų aktyvizmu. Jokio ypatingo atsiskyrimo nėra, tačiau tik keli žmonės iš muzikinės scenos bendrauja su politiniais aktyvistais.
14. Koks lyčių balansas scenoje? Ar jis keičiasi metams bėgant?
V.: Gal nuo praeitų metų balansas ėmė keistis į gerąją pusę, t. y. atsirado daugiau merginų. Prahoje groja anarchofeminisčių grupė, tos merginos leidžia savo ziną Bloody Mary (bloodymary.blog.cz ), kuriame galima sužinoti apie viską – nuo anarchizmo iki jų požiūrio į muziką. Merginos – lygiateisės mūsų judėjimo narės.
M.: Lyčių balansas scenoje? Įdomus klausimas! Ją daugiausia sudaro vyriška lytis, išskyrus minėtą anarchofeminisčių grupę. Apskritai po 2000-ųjų visas judėjimas yra krizėje, žmonės ieško naujų taktikų, nes senosios pasirodė neefektyvios. Tas pats ir Vokietijoje. Manau, jog atėjo laikas keisti strategiją ir taktiką visose šalyse :).
15. Pakalbėkim apie kitą aspektą – iniciatyvos rodymą. Ar Prahos scenoje daug aktyvių žmonių? Ar patys aktyviausi tik senbuviai?
V.: Sunku nustatyti, kuris aktyvesnis, kuris pasyvesnis. Pavyzdžiui, tie, kurie gyvena čia, skvote – ar jie aktyvūs, ar pasyvūs? Jei mieste vyksta didelė akcija, tai čia pasilieka žmonių grupė, kuri užsiima informacija ir pan. Noriu pasakyti, kad kiekvienas ką nors daro. Tačiau, žinoma, aktyviausių žmonių turime apie 10, tai vis dėlto sukelia problemų. Dar viena problema, kad patys aktyviausi nuolat jaučia pavojų iš fašistų pusės, ir ne tik iš jų.
M.: Daugelis žmonių lieka vartotojais, jie dalyvauja akcijose, pritaria tam tikroms idėjoms, tačiau jie neprisideda prie tų akcijų organizavimo, todėl atsakomybė tenka keletui žmonių.
16. Ar norite ką nors pridurti?
V.: Dėkui už interviu. Jei turėsite noro, apsilankykite
www.antifa.cz, www.csaf.cz, www.indymedia.cz
Versta iš x-redrick-x.livejournal.com
Vertė dp, 2008.09.19
