MIŠKO GELBĖTOJO ELEMENTORIUS
Mūsų veikla yra individuali. Grupės veikla yra lengviau sekama ir sunkiau valdoma. Individas visuomet sunkiau pastebimas ir susekamas nei grupė. Atvykėliai kaimo vietovėse yra akylai stebimi. Labai klysta tas, kuris manosi esąs mažiau stebimas pamiškėje negu didmiesčio centre.
Pirmiausia reikia atlikti žvalgybą toje teritorijoje, kurioje veiksite. Būtina atkreipti dėmesį į žmonių, gyvenančių toje vietoje, išvaizdą. Akcijos metu reikia atrodyti itin pilkai. Bet koks išskirtinumas jūsų išvaizdoje yra didelis trūkumas.Taipogi tai galioja jūsų batų pėdsako spaudui.
Jūs turite būti pusėtinos sveikatos – tai reiškia, jog galite be poilsio įkopti į upės šlaitą. Bendras gamtos pažinimas – privalumas, tačiau nėra būtinybė. Kiekvienas žmogus turi tik jam priklausančių gabumų ir gali jais pasinaudoti reikiamu atveju.
Naudinga prieš išvyką per naktį palikti išorinius drabužius padžiautus lauke – taip išsivėdins aitrūs buities kvapai. Žmonės jūsų neužuos, tačiau sodybų sargūs šuneliai bei miško darbininkų arkliai jau žinos apie jūsų buvimą prieš kilometrą iki susitikimo. Tuo tarpu kaimo žmonės mato ir supranta gyvūnų elgesį.
Tinkamiausios ekspedicijoms yra darbo dienos, lietingas ir vėjuotas oras. Žiemą – atlydžio dienos. Savaitgaliai tinka tik pasižvalgymui.
Sutikus miške priešais ateinantį žmogų, reikia tiesiog apsisukti ir eiti atgal. Bėgti nereikia. Reikia vengti kontakto iki paskutinės galimybės su bet kuo sutiktu miške. Pakanka to, kad vietinis žmogus pamatys jūsų veidą, tada reikės ilgam nutraukti veiklą toje teritorijoje.
Jeigu nesate tikras, ar sutiktas žmogus jus pastebėjo, sustokite ir palaukite. Nejudantis objektas miške yra beveik nepastebimas. Jeigu esate nepatyręs, nustebsite, kaip arti galima praeiti pro žmogų jo nepastebėjus. Jeigu nejudėsite, jūsų nepastebės jokie jūsų užuosti negalintys (prieš vėją esantys) gyvuliai ir žvėrys. Žygio metu būtinai išjunkite modiliojo telefono garsą.
Jeigu dėl oro sąlygų paliekate aiškų pėdsaką, patartina kas du šimtai metrų apsisukti ir paėjėti šimtą žingsnių atbulam. Retas pėdsekys skiria atbulą bei tiesų pėdsaką. Tokiu būdu iš pėdsakų bus visiškai neaišku, iš kur ir kur jūs einate.
Automobilį reikia palikti kuo toliau nuo tikslo vietos. Idealus variantas yra atsivežti automobiliu dviratį ir pavažiuoti juo keletą kilometrų iki vietos. Slėpti ar maskuoti automobilio nereikia. Jokiu būdu nepalikite automobilio du kartus toje pačioje vietoje.
Miško gelbėtojo įrankiai
Miške reikia turėti porą metrų plonos tvirtos virvės, peilį, degtukų. Mūsų akcijai dar reikės 200 g plaktuko, 50 vnt. ilgų – nuo 100 mm iki 200 mm ilgio – vinių ir žalios spalvos purškiamų dažų balionėlio. Viskas turi būti sudėta į pigią maskuojamosios spalvos kuprinę, kad prireikus nebūtų gaila išmesti. Galima neštis savigynos priemones, jeigu iš tikro mokate jomis naudotis. Visais atvejais pirmas dalykas, ką privalome padaryti sutikę miške kitą žmogų – tai nepastebimai atsikratyti savo nešulio. Nes jūsų nešulys yra įkaltis, ir nieko blogesnio nutikti negali, kaip būti sulaikytam su vinimis ir dažais. Pameskite, palikite bet kur, esant galimybei nuskandinkite ar panašiai savo nešulį, ir ten neturi būti nieko, ką praradę jūs gailėtumėtės!
Miško gelbėtojo darbas
Patartina apeiti kvartalą ir įsitikinti, jog esate čia vienas. Geriausias ženklas, liudijantis apie žmonių nebuvimą, – laukiniai gyvūnai, pastebėti teritorijoje. Medžių rūšių pažinimas nėra būtinas – tiesiog išsirinkite gražiausiuosius miško medžius savo nuožiūra. Tuomet sukalkite į kamieną po dvi vinis ne mažesniame kaip savo veido aukštyje. Kalti reikia dvejose vietose – tiesiai ir iš šono – 90 laipsnių kampu.
Kuomet sukalsite visą savo vinių nešulį, apkeliaukite akcijos vietą ir nustatykite, iš kur čia atvažiuoja medkirčiai. Tai bus palaukė arba kvartalo linija. Tuomet ant keleto gerai matomų kamienų išpurkškite didelį gerai matomą ženklą – įspėjimą, reiškiantį, jog šis miškas yra pažymėtas ir pjovimui netinkamas.
Efektas
„Pažymėti" medžiai yra netinkami pjauti lentpjūvėse. Lentpjūvių pjūklai yra brangūs, ir kiekvienas toks kamienas reiškia pjūklo keitimą. Ilgainiui tose apylinkėse, kurias apėjo „miškų gelbėtojai", kalti vinių į medžius nebereikės – užteks tik pažymėti kvartalus dažais, ir įbauginti miško pjovėjai jo nebepirks.
ANTIELEKTRIKO MISIJA
Lapkričio – sausio mėnesiais į Lietuvos upes grįžta čia gimusios lašišos išneršti savo palikuonių. Tam, kad grįžtų į savo gimimo upelius, archajiškos, įspūdingo grožio žuvys įveikia tūkstančius kilometrų jūromis, apeina begales joms spendžiamų tinklų mariose ir pajūryje, užlipa Nemunu iki mūsų upelių, ir čia jas kaip kokias bulves surenka neaiškios prigimties išsigimėlių orda – brakonieriai elektrikai. Jie yra ginkluoti elektronine aukštos įtampos srovę generuojančia įranga, ir skleisdami vandenyje elektros srovę, žudo visą gyvąją upių fauną. Tie žmonės nėra kažkokie badaujantys vargšai, gyvenantys žemiau skurdo ribos ar panašiai.
Tai yra žmonės, apsėsti grobimo manijos. Ne mūsų misija juos perauklėti – tam tiesiog nėra laiko. Dar šiemet dėl jų veiklos žus tūkstančiai egzempliorių rūšies, kuri čia gyveno tūkstančius metų iki žmogaus.
Valstybinės gamtos apsaugos institucijos nėra suinteresuotos kovoti su gamtos plėšikais – mes visi tą žinom. Todėl kviečiu visus, turinčius bet kokius gamtos pažinimo įgūdžius, prisidėti prie lašišos gelbėjimo akcijų visoje Lietuvoje.
Reikalo esmė
Be abejonės, kiekvieno jūsų aplinkoje yra žmonių, turinčių draugų arba giminaičių, gyvenančių sodybose prie upių. Jums reikalinga nedidelė bazė, kur jūs galėtumėte susidėti tam tikrą įrangą, saugiai palikti automobilį. Aš nemanau, kad daug žmonių atsisakys kolaboruotis tokiai veiklai – šiandien daugelis sąmoningesni, negu buvo postsovietiniais metais, taipogi daugelis kaimo gyventojų patys piktinasi elektrikų nusikaltimais, tačiau nedrįsta imtis veiksmų prieš juos.
Mano siūlomas planas nėra kažkokia kovinė misija, ir šaudymais čia negresia. Aš siūlau paspęsti elektrikams spąstus upėse. Spąstai – smailūs metalo strypai, praduriantys guminių valčių dugną ir bortus.
Viskas, ko jums reikia, tai trisdešimties 1,5 metro ilgio metalo strypų nusmailintais galais bei ilgų guminių batų poros. Strypų galima nusipirkti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje. Esant smėlėtam, klampiam upės dugnui, gali tekti bukajame strypo gale privirinti ar pritvirtinti viela skersai nedidelę atramą, neleidžiančią strypui nugrimzti. Visais atvejais strypai yra smeigiami sekliose – iki metro gylio – vietose.
Vietos spąstams
Jeigu esate žvejys, daug aiškinti apie elektrikų „žūklės vietas" jums nereikės. Nedidelės duobutės iš po seklumų, akmenynų pakrantėse – ypač ten, kur po posūkio upė skalauja išorinę posūkio pakriautę – pačios populiariausios „kratymo" žūklės vietos. Ne žvejui paprasčiausia būtų įsivaizduoti, jog tai tos vietos, kur yra srovė, sūkuriai ir sekluma staiga virsta į nedidelę, dienos metu sunkiai matomu dugnu, duobę. Strypai turi būti įleisti į dugną tiek, kad „žiūrėtų" smaigaliu prieš srovę ir būtų neišlindę, tačiau ties pat vandens paviršiumi. Kuo didesniu kampu pasvirę strypai, tuo geriau. Lapai ir plaukiančios šiukšlės, vandens lygio svyravimai ilgainiui juos iškelia į paviršių, todėl spąstus reikia nuolat prižiūrėti. Turėkite omenyje, jog „elektrikai" plaukia naktimis, ir strypus pamatyti jie praktiškai neturi jokių galimybių. Tačiau vertikaliai kyšantys strypai ne tik kad nėra efektingi, tačiau dar ir pavojingi nusikaltėlio sveikatai. Taigi – jeigu neturite galimybės reguliariai stebėti savo kūrinių, tokia veikla nė neužsiimkite. Akcija paprastai trunka tris – keturias savaites. Jeigu turite gerų informatorių, kurie jus įspėtų apie tikslią brakonierių sezono pradžią, galite nesunkiai „apsisukti" per keletą dienų – pora valčių nuskendimų atbaidys niekadėjus visam sezonui iš jūsų „prižiūrimos" upės atkarpos. Tačiau kol strypai upėje – jų palikti be priežiūros nevalia. Po sezono juos būtina surinkti visus iki vieno ir padėti kur nors iki kito sezono. Palikti strypus vandenyje yra tikras nusikaltimas – jie yra pavojingi besimaudantiems žmonėms.
Efektas
Tai bene vienas radikaliausių ir efektyviausių kovos su „elektrikais" būdų, nesiveliant į tiesioginį fizinį konfliktą. Absoliučiai visi upių brakonieriai elektrikai šiandien plaukia guminėmis valtimis. Nereikia nė plieninio strypo – pasimovusi ant smailios šakos guminė valtis eina į dugną kaip kirvis su visa elektros generavimo įranga ir brakonieriais. Išgraibyti po tokio skendimo įrangą – uždavinys bevei neįmanomas. Efektas praktiškai idealus – nusikaltėlio sužeidimo tikimybė praktiškai nulinė, nusikaltimo įrangos sunaikinimo tikimybė – didžiulė, niekadėjų maudynės žiemą – garantuotos.
Pabaigai
Pabaigai dar norėčiau pasikartoti, ko mes siekiame ir ko mes vengiame.
- Mes siekiame pozityvios, kuriančios ir puoselėjančios veiklos tokiose srityse, vedami nesavanaudiškų paskatų;
- Mes vengiame viešumo, kadangi šiandien viešoji nuomonė nesutampa su mūsų individualia nuomone, ir viešumas neišvengiamai būtų prievartos veiksmų mūsų adresu priežastis.
Andrius
2008 m. spalis
