Šį ketvirtadienį Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia pasikalbėti apie muzikinį Lietuvos pogrindį. LUNI svečiuosis trys garsūs žmonės, vienaip ar kitaip susiję su pogrindine mūsų šalies kontrkulrūra: rašytojai, kultinio melomanų žurnalo „Tango“ leidėjai, anksti mirusio Artūro Baryso „Baro“ bičiuliai Robertas Kundrotas ir Algimantas Lyva bei gyva metalistų, pankų ir visų neformalų legenda Jonas "Zarazza". Užsiėmimai vyks lapkričio 6 d. (ketvirtadienį) 17:30 val. Universiteto g. 3, Vilniuje, Vilniaus Universiteto centriniuose rūmuose, B3 auditorijoje. Daugiau info www.luni.lt

        R. Kundrotas ir A. Lyva, daugelį metų artimai bendravę su prieštaringai vertinamu menininku, ryškiu gyvenimo teatro aktoriumi, režisieriumi, grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ (I.V.T.K.Y.G.Y.G.) vokalistu, pogrindžio guru, laisvės šaukliu ir mokytoju Artūru Barysu-Baru, pasidalins prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę, papasakos apie abiejų kurtą avangardinį šešių romanų ciklą „Pasviręs pasaulis“, įkvėptą Baro svajonių pasaulio. Svečiai prisimins savo pažintį su to meto (t.y. 9-ojo dešimtmečio) Vilniaus bohemos atstovais, melomanais, pristatys muzikinio žurnalo „Tango“ leidimo istoriją bei paaiškins, ką iš tikro reiškia žodis „kliedėti“. Jų prisiminimus skaitykite: R. Kundrotas, A. Lyva.  Lietuvos andergraundo mohikanai.

        Taip pat žiūrėsime du filmus apie Barą: Sandros Januševičiūtės ir Daivos Minkevičiūtės "Arabaras" ir Davido Ellio "Artūras Barysas".

                                                  

        Jonas, kurį visi vadina „Zarazza“, alternatyvios muzikos pasaulyje žinomas nuo Sąjūdžio laikų. Nuo 1994 m. dirbo piratiniame garso kasečių fabrikėlyje „Zarazza Records“, kurio produkciją platino garsiojoje „Plokštelinėje“, įsikūrusioje Tilto gatvėje, Vilniuje. Vėliau užsiėmė muzikos ir vaizdo įrašų nuoma. Dažnai keitė nuomos punkto vietas, tačiau „Zarazzos“ tašką žinojo kiekvienas save gerbiantis muzikos pogrindininkas. Pastaraisiais metais dirbo muzikos įrašų parduotuvėje „ZARAZZA“ Pylimo gatvėje. Nuo 2007 metų – bedarbis. Stengiasi nepraleisti nei vieno geresnio „kreivos“ muzikos tūso. Laisvalaiku filmuojasi TV serialuose. Jonas "Zarazza" mielai sutiko ateiti ir LUNI klausytojams papasakoti "kaip viskas buvo": nuo piratinio garso kasečių fabrikėlio "Zarazza Records" iki dabartinio bedarbio statuso ir per daugelį metų užsitarnauto alternatyvios muzikos fanų autoriteto vardo. Apie "Zarazzą" žiūrėkite: Jonas "Zarazza". Kaip viskas buvo.

                                                  


        Iš Baro interviu (www.dangus.net)

        - IVTKYGYG diskografijoje per 13 metų tai tik antras pilnas albumas. Dar būta keletos kasečių, kurias mažai kas išgirdo. Kodėl IVTKYGYG turi tiek mažai įrašų? Sunku groti avangardą ant Lietuvos ar tiesiog užtenka šyzos gyvai?

        Baras: Užtenka šyzos gyvai. Nunešėm CD į 3 radijo stotis. Tyla. Tai ne radijui ! Todėl aš jos ir neklausau - tiesiog vemiu.

        - Gan dažnas Tavo kuriamų dainų tekstų personažas yra šuva. Au-au-au ! bet ne miau! Ar turi su šią gyvūnų paderme kažkokį ypatingą ryšį?

        Baras: Au-au-au - nekenčiu. Miau - myliu. Dainose dominuoja šuo todėl, kad aš labai ir labai daug kalbu apie tai, ko nekenčiu. Apie tai kalbu ir iš geros, ir iš blogos pusės. O ką myliu - tai tiesiog myliu.

        - Dar vienas pastebimas dainų simbolis - žuvys. Jos video projekcijoje atrodo įspūdingai . Ar žuvys kvepia apokalipse?

        Baras: Na, ką aš galiu apie žuvis pasakyti, aš gi nedalyvavau tada grupėj. Aš gi buvau pasitraukęs, ir be manęs tada visi darė ten tas žuvis, aš net nežinojau. Jos įplaukė kaip pakaitalas vietoj Baro. Aš taip pat pamačiau, kaip ir tu. Man žuvys neegzistuoja. Aš tik mėgstu jų lavonus valgyti. Tada manęs pusantrų metų grupėje nebuvo.

        - Tuomet, kas Tau egzistuoja? Kokie gyviai Tau labiausiai patinka?

        Baras: Nu, tai katinai! Dar varlės. Oi, varles mėgstu ! Valgiau kažkada tai, Tuloj - nebuvo ką valgyt, tai ten nuėjom į mišką, - žiūrim, poruojasi, po dvi, po tris šokinėja... Op-op, kojytes, šlaunytes, ant laužo ir niam-niam. Labai skani, tokia tvirta, kieta mėsa. O kai valgyt nieko nėra, tai išvis auksas.

        - O kur Tu toliausiai buvai nusibeldęs?

        Baras: Toliausiai, tai į patį patį Sibirą, ten kur jau medžiai beveik neauga. Kur kaliniai laikomi, padarę sunkius nusikaltimus...

        - Sėdėjai? :)

        Baras: Ne, lankiau draugus. Ir nusitrenkiau į tokius kraštus, kur pats paklaikau. Na, bet ten vanduo koksai, ką tu! Už veidrodį didesnis įspūdis. O šiaip tai ten apart meškų, vandens veidrodžių ir kalinių, daugiau ten nieko nemačiau. Bet ten jau buvo toli toli už Maskvos ir tiesiai tiesiai į ledynus, cha... Net nežinau, kaip ta vietovė dabar vadinasi.

        - Grįžtant prie lavonų, noriu paklausti - ką manai apie lietuviškas laidotuves?

        Baras: Laidotuvės - tai gerai. Aš dažnai savo sapnuose laidoju save. Tampu lavonu ir toliau sau gyvenu. Ir svajoju kiekvieną vakarą gultis į karstą, o ne į lovą. O jeigu taip rimtai, tai aš miriau 1954.05.10. Lietuviškos laidotuvės - tai turbūt lietuviškas ritualas (su ašaromis ir šnapsu).

        - Barai, Tu kada nors mirsi?

        Baras: Mirsiu. Tai įvyko (kartoju) 1954.05.10. Barai, tu kada nors gimsi ! Žinoma. Lavoninėj prieš skrodimą.

        - Koncerte sakei, jog lipsi dainuoti pas savo dievus. Kas tai per dievai ir kaip dažnai Jūs susitinkate?

        Baras: Mano dievai - tai aš pats, tik kitoje būsenoje. Tada aš nieko nematau, nieko negirdžiu, bet dainuoju - ir aš dievai. Skraidau keliose erdvėse vienu metu. Bet apie tai nenoriu plėstis. Mirtingieji ir taip los kaip šunys, - Baras dūrą stumia. Tegul. Jų toks šuniškas gyvenimas, tegul jie žino tik apie ėdimą ir šikimą. O aš skraidau ir nežinau, ar dabar aš dainuoju, ar miegu, ar tiesiog drožiu. Kiekvienas būkime savimi!

        Iniciatyvinė LUNI grupė
        2008 11 04