Lietuva nėra sekuliari valstybė, nors jos konstitucijoje ir įrašyta, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės. Lietuvoje vyrauja politiniai ir socialiniai judėjimai, kuriuos galima priskirti „krikščioniškos dešinės“ krypčiai, o šalies politikoje bei kultūroje dominuoja religinis fundamentalizmas, pastaruoju metu įgavęs "antrą kvėpavimą". Šį ketvirtadienį, lapkričio 13 d., Laisvajame universitete diskutuosime apie religiją ir sekuliarumą. Filosofė ir publicistė Nida Vasiliauskaitė skaitys pranešimą "Sekuliari valstybė kaip filosofinė problema: ką atsakysime neofundamentalistams, kurie skaito R. Rorty?" Pasiremdama liberalių filosofų - Richardo Rorty bei Johno Rawlso - idėjomis ir jas kritikuodama, N. Vasiliauskaitė bandys atsakyti į svarbų nūdienos klausimą: Kaip apginti sekuliarios valstybės idėją? Užsiėmimai vyks 17:30 val. galerijoje "Kairė-dešinė", Latako g. 3, Vilnius.

      Ypatingą dėmesį N. Vasiliauskaitė teiks pastaruoju metu stebimam „krikščioniškos dešinės“ pakilimui ir pasikeitusioms dešiniųjų retorikos ypatybėms. Lektorė nurodys ir būdus, kuriais sekuliari kairuoliška socialinė kritika pasitarnavo konservatyvioms politinėms jėgoms.

      Neseniai šalyje išrinkti konservatoriai siūlo „radikalias permainas“ ir laiko save „dešiniąja alternatyva“, taip savindamiesi kairiųjų leksiką. Pasak N. Vasiliauskaitės, „drąsa“, „maištas“, „laisvė“, „savarankiškumas“, „sąmoningumas“ – tai raktiniai kairiosios laikysenos žodžiai, kuriuos, kaip apgalvotą ryšių su visuomene strategiją, ėmė naudoti dešinieji, kad išsaugotų „savo“ doktrinos patrauklumą ir rastų sekėjų. Ji siūlo panagrinėti sėkmę retorikos, kuri atvirai niekintų laisvę, smerktų erudiciją, logiką bei savarankišką kritišką protą ir reklamuotųsi kaip paklusnumo, nuolankumo „šios žemės galingiesiems“, tradicionalizmo, autoriteto, hierarchijos, nelygybės, pasitenkinimo socialiniu status quo, ambicijų ir pasitikėjimo savimi (puikybė!) atsisakymo bei individo subordinacijos bendruomenei nešėja – kas susiviliotų įvaizdžiu romaus, paklusnaus, „mažo žmogelio“, kurio kūną ir „sielą“ („jo paties labui“) valdo „didesni“?

      Pranešėja kritiškai žvelgia į stereotipišką ir miesčionišką visuomenės vertybių suvokimą per krikščioniškumo ir užkonservuotos tradicijos prizmę, krikščioniškų jėgų norą pasaulį paversti juodai baltu, aiškiai skiriant: tikintieji visada teisingi, dvasingi, dori, atsakingi, žinantys tikrąsias vertybes, o dėl kitų – verta suabejoti... N. Vasiliauskaitė ironizuoja: „Juk turėti kitokią, nei Vatikano, poziciją klonavimo, lyties keitimo operacijų, abortų, genų inžinerijos, eutanazijos, prekybos kontraceptikais atžvilgiu galima tik dėl pinigų“.

      Taigi LUNI klausytojų laukia įdomi ir karšta diskusija apie valstybę, besiblaškančią tarp religijos ir liberalizmo.   

      Informacija apie paskaitą
      N. Vasiliauskaitės paskaitos anonsas

      Iniciatyvinė LUNI grupė
      2008 11 11