Okupa      Į Barseloną užklydęs ir netyčia užmetęs akį į vietos laikraščių antraštes turistas gali pamanyti, kad mieste vyksta tikras karas: "Skvoteriai išvyti per dvi dienas", "Policija ima dar labiau spausti skvoterius ir šią savaitę iškeldina jau trečią namą" ir pan. Iš tiesų tai tik dar viena Barselonos policijos akcija prieš jau trečią dešimtmetį besitęsiantį "movimiento okupa" (okupacinis judėjimas).

 

      Pradžia – čigonai

 

      Šio judėjimo pionieriai buvo čigonai, kurie, žlugus Francisco Franco režimui, pradėjo okupuoti apleistas visuomenines patalpas. Tuo pat metu kaimo darbininkų sąjungos ėmė savintis ir apdirbti apleistas derlingas žemes Andalūzijoje. Greitai į "okupos" veiklą įsitraukė ir didžiųjų miestų jaunimas.

 

      Iš pradžių judėjimas turėjo ryškų socialinį atspalvį. Daugelyje okupuotų namų buvo įkurti socialiniai ir jaunimo užimtumo centrai, amatų dirbtuvės-mokyklos, rengiamos nemokamos paskaitos, vykdoma narkotikų vartojimo prevencija ir teikiama parama narkomanams, buriami ekologiniai, antimilitaristiniai, laisvojo radijo būreliai. Dėl šių priežasčių "okupos" sulaukė palankaus visuomenės vertinimo.

 

      Socialinio protesto išraiška

 

      Per pastarąjį dešimtmetį išaugusios nekilnojamojo turto kainos, lydimos infliacijos, pastūmėjo ispanus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Atsirado daugybė tuščių namų ir butų – savininkai laukė kol susiklostys palankios sąlygos parduoti nuosavybę. Net ant pastatų sienų ėmė rastis revoliucinių šūkių: "Daug žmonių be namų, daug namų be žmonių. Daug žmonių – su daug namų!"

 

      "Okupa" tapo judėjimu ir savotišku protestu prieš valdžią. Taip mėginta susprogdinti visų koneveikiamą būsto kainų burbulą.

 

      Vis dėlto didžiausias postūmis skvoteriams buvo įstatymų bazė. 1973–1995 m. Ispanijos juridinėje teisėje patalpų okupacija, nedaranti žalos nekilnojamajam turtui, net nebuvo traktuojama kaip nusikaltimas. Ir nors 1996 m. vyriausybė priėmė įstatymus tiesiogiai nukreiptus prieš "okupą" ir numatančius net laisvės atėmimo bausmes, dėl autonomijų savivaldos ir centrinės valdžios nesusišnekėjimo bei visuomenės pasipriešinimo šie įstatymai taip ir nebuvo įgyvendinti.

 

      Geriausias to pavyzdys – "okupos" centras "Gaztetxea de Vitoria" Bilbao mieste, skaičiuojantis jau aštuonioliktus aktyvios veiklos metus.

 

      Judėjimas degradavo

 

      Tačiau pastaraisiais metais pasikeitė tiek visuomenės požiūris į "okupą", tiek pats judėjimas. Kartais užtenka šiek tiek ilgiau paatostogauti ir jau grįžus randi išlaužtas duris, o viduje – nusikaltimų žymių. Vienas skvoterių taikomų metodų – kabinti ant namo durų rankenos reklamos skrajutes. Jei ilgesnį laiką reklama lieka nepajudinta, vadinasi, namas tuščias.

 

      Barselonos meras Jordi Hereu, paskelbęs "akylumo" akciją prieš "okupas", teigė, kad judėjimas per paskutinį dešimtmetį save diskreditavo.

 

      "Žmonės, kurie dar prieš porą metų žiūrėjo į skvoterius su simpatija, dabar teigia, kad šie juos veikia neigiamai, – dienraščiui "20 minutos" kalbėjo meras. – Judėjimas išgyvena degradacijos periodą. Jo veikla daugeliu atvejų nebeteikia miestui jokios naudos."

 

      Okupuok ir priešinkis

 

      Bet "okupa" nežada taip lengvai pasiduoti. "Okupuok ir priešinkis" – skelbia ant skvoterių užimtų namų iškabinti plakatai.

 

      "Okupos" iškeldinimo akciją pradėjusiems pareigūnams tenka gerokai paprakaituoti. Tuo labiau kad Barselonos policijai būdingas išskirtinis humaniškumas ir švelnumas. Net ir itin įžūlus pažeidėjai dažnai nesulaukia griežtesnių veiksmų. Neeilinis reginys – centrinėje miesto gatvėje policijos vaikomos prostitutės, kurios tartum maži vaikai laksto nuo juokaujančio tėčio, rodo grimasas ir erzina pareigūnus savo juoku. "Pliušiniai policininkai" susėda į dailiai išmargintus automobilius ir išvažiuoja nieko nepešę.

 

      Skvoterių iškeldinimas – irgi ne išimtis. Jis pradedamas nuo oficialaus įspėjimo apie iškeldinimą. Jame nurodoma data, iki kurios turi būti atlaisvintos patalpos. Policija ne tik neskriaudžia šių neteisėtų gyventojų, bet ir leidžia per 3–4 valandas susirinkti daiktus, o nesantiems tuo metu suteikia galimybę juos pasiimti vėliau.

 

      Antai name "La fusteria" (isp. – malkinė) policijai teko veržtis per balkoną, nes durys buvo tvirtai užbarikaduotos, o dalis skvoterių sulipo ant masyvios namo antenos, nuo kurios juos vėliau nukėlė ugniagesiai. Kitas namo gyventojas įbetonavo savo rankas į bidoną su cementu. Negana to, vakare savivaldybės aikštėje įvyko didžiulė demonstracija prieš valdžios siautėjimą ir savivalę.

 

      vilniaus.diena.lt

      2008 12 06