Terminą „wikinomika“ išpopuliarino Dono Tapscotto ir Antonio Williamso 2006 m. išleista knyga „Wikinomika – kaip masinis bendradarbiavimas viską keičia“ („Wikinomics – How Mass Collaboration Changes Everything“). 2007 m. ši knyga buvo paskelbta kaip viena iš savaitraščio „The Economist“ ir dienraščio „The Financial Times“ metų knygų. Pagrindiniai knygos herojai – wikinomikos pionieriai – pati Wikipedija, „Linux“ operacinė sistema, „Apache“ serverių sistema, „MySpace“, „YouTube“, visa „blogosfera“ ir begalė mažiau žinomų projektų, paremtų „open source“ (laisvo šaltinio) principu, kuomet produktą gali nemokamai naudoti ir tobulinti visi norintys.
Itin įdomi wikinomikai vardą davusios „Wikipedijos“ – didžiausios nemokamos internetinės enciklopedijos, prie kurios kūrimo gali prisidėti visi norintys – istorija. Būsimas „Wikipedijos“ kūrėjas Jimmy’is Walesas visų pirma 1998 m. sukūrė „Nupediją“, kuriai straipsnius galėjo rašyti visi norintys, tačiau kuriuos tikrinti turėjo apmokami mokslininkai ir ekspertai, vadovaudamiesi sudėtingu 7 pakopų tikrinimo procesu ir griežta hierarchine sistema. Po metų, išleidus 120 tūkst. dolerių „Nupedija“ turėjo tik 24 straipsnius.
Tuomet vienas iš darbuotojų Walesui pasiūlė pasinaudoti 1995 m. Vardo Kaninghamo sukurta „wiki” (Havajų kalboje – „greitai”) koncepcija, kuri leidžia neribotam skaičiui žmonių kurti, redaguoti ir taisyti straipsnius. Per pirmą mėnesį „Wikipedija“ sulaukė 200 straipsnių, per metus dar 18 tūkst., o dabar jau turi jų per 11 milijonų.
Apie 2,6 milijono straipsnių yra anglų kalba, o likę parašyti dar 261 kalbomis. Tarp kitko, tik 22 kalbos turi daugiau nei 100 tūkst. straipsnių „Wikipedijoje“, tarp kurių yra ir katalonų, vengrų, lenkų, čekų, slovakų, suomių ir ukrainiečių kalbos. Lietuvių kalba priklauso maždaug 50 kalbų grupei, kurios turi nuo 10 iki 100 tūkst. „Wikipedijos“ straipsnių. Tačiau su beveik 80 tūkst. straipsnių lietuvių kalba netrukus gali prisijungti prie prestižinės 22 kalbų-lyderių grupės.
Daugelis didelių korporacijų, ypač susijusios su intelektualinės nuosavybės kūrimu, jaučia šiokią tokią wikinomikos „epidemijos“ plitimo grėsmę. Jei tiek dalykų gali būti sukurta nemokamai, kodėl kas nors turėtų pirkti jų produktus. Kodėl kas nors turėtų pirkti brangų vieno autoriaus parašytą vadovėlį, jei internete galima rasti nemokamų vadovėlių prie kurių prisidėjo keli šimtai tos srities ekspertų.
Beje, nemokamas jų produktų naudojimas nereiškia, kad wikinomikos produktų kūrėjai lieka visiškai be atlygio. Daugumai stambiųjų korporacijų reikia žmonių gerai išmanančių „Linux“ ar „Apache“ sistemas, o jas geriausiai išmano būtent tie keli tūkstančiai jas nemokamai kuriančių žmonių. Be to šie žmonės yra įsteigę ir šimtus sėkmingų savo įmonių. Kompanijos kaip „YouTube“ jau pradėjo dalintis reklamos pajamomis su labiausiai žiūrimų video kūrėjais.
Wikinomika, be abejo, besiremianti internetu, iš esmės keičia pasaulio ekonominę struktūrą, verslo modelius ir strategijas. Amerikos telekomunikacijų asociacijos vadovas pirmąsyk pasinaudojęs nemokama „Skype“ pokalbių programa, pasakė „viskas baigta, pasaulis jau niekada nebebus toks koks buvo iki šiol“.
„Wiki-realybė“ suteikia pranašumą bendradarbiavimui ir informacijos kaitai prieš hierarchinį valdymo modelį. Prisitaikymas prie šios realybės nulems ne tik atskirų verslo įmonių, bet ir atskirų visuomenių sėkmę. Ypač laimės tos visuomenės kuriose wikinomikos principai bus ugdomi švietimo įstaigose ir paplis tarp jaunimo. Šiuo metu vieni iš netikėtų wikinomikos ir internetinio bendradarbiavimo lyderių yra Rytų Azijos paaugliai – kinai, korėjiečiai ir t.t. Jei 21 amžius iš tiesų bus wikinomikos amžiumi, kaip skelbia jos apologetai, jame didelį vaidmenį vaidins ir būtent tų šalių piliečiai.
Šiandien populiarėja mintis, kad wikinomika pranašauja egocentrinio liberalizmo saulėlydį. Lietuva 1990 m. pasuko į egocentrinį neoliberalizmo modelį, tiksliau tariant, oligarchinį ekonomikos valdymą, būdingą XIX a. Alternatyva tokiam ekonomikos modeliui būtų wikinomika. Tačiau wikinomika nereiškia ir grįžimo prie kolektyvinio valdymo, prie centralizuoto planavimo ar komunizmo. Tai būdas susikurti išties laisvai rinkai, kur konkuruojama objektyviais sugebėjimais ir kartu išnaudojama sinergetika, t.y. kolektyvinio darbo efektas. Taigi Lietuvos perspektyva galėtų būti tokia: nepasiteisinusį sovietinį kolektyvinį ūkį pakeitė šiek tiek laisvesnis oligarchinis valdymas, kurį pakeis dar laisvesnė wikinomika.
Štai vienas internetinio wikinomikos projekto eskizas:
Projektas WikiLIETUVA
Turėtų būti sukurta oficiali erdvė, kurioje būtų kaupiamos žinios, reikalingos šalies tobulėjimui. Ši sistema padėtų mažinti korupciją, išlaidas šalies valdymui, plėtoti demokratiją, prisidėti prie dar spartesnio kūrybinės visuomenės vystymosi.
Šiuo metu pastebimos problemos ir trūkumai
Informacija
Progresyvios idėjos nėra prieinamos, nepasiekia tų, kurie turi resursų joms įgyvendinti.
Žinios yra išskaidytos, neindeksuotos, nepasiekiamos, dažnai daug kartų dubliuojamos, nes joms tvarkyti netaikoma efektyvi sistema.
Biudžeto lėšos dažnai naudojamos neefektyviai, dėl korupcinių ryšių, nekompetencijos.
Informacija apie rengiamus projektus dažnai pasiekia visuomenę labai nepatogia forma, pavėluotai, kai jau vėlu padaryti realią įtaką.
Interneto svetainės
Naudojamas atgyvenęs, statiškas informacijos pateikimo modelis. Svetainės visiškai neinteraktyvios.
Naudojamos uždaros (nuosavybinės) svetainių turinio valdymo sistemos. Tai reiškia, kad negalima laisvai keisti svetainę administruojančios įmonės, kuriai priklauso konkreti turinio valdymo sistema.
Naudojama daugybė skirtingų, tarpusavyje nesuderinamų turinio valdymo sistemų. Kiekvieną kartą kuriant naują svetainę, viskas daroma nuo pradžių, tai reikalauja didelių išlaidų, o visiškai neduoda realios naudos
Lėšos, skiriamos uždaroms sistemoms tobulinti, patenka privačioms kompanijoms. Visuomenė negali pasinaudoti patobulinimais, darytais už valstybės lėšas.
Svetainės kuriamos „dėl paukščiuko“, jose esanti informacija pasenusi, nenaudinga.
WikiLIETUVA veikimo principas
WikiLIETUVA – wiki svetainė, naudojanti laisvą (atviro kodo) turinio valdymo sistemą. Pvz., laiko patikrintą ir šiuo metu populiariausią Mediawiki.
Visos valstybinių įstaigų interneto svetainės palaipsniui perkeliamos į šią sistemą.
Kiekvienas žmogus gali susikurti sistemoje naudotojo vardą. Naudotojai skirstomi į grupes, kurios sudaromos pagal įstaigą, skyrių ar pan. Tam tikras sritis sritis gali redaguoti tam tikros naudotojų grupės.
Vieša sritis - joje esančius įrašus gali redaguoti visi, tiek registruoti tiek neregistruoti naudotojai.
Specialioji sritis - joje esančia informaciją gali redaguoti tik tam tikrai naudotojų grupei priklausantys naudotojai. Tačiau puslapių aptarimuose reikštis gali visi.
Vidinio naudojimo sritis – sritis kurią gali matyti tik tam tikros grupės naudotojai (pvz. įstaigos, vidiniai darbiniai dokumentai, juodraščiai ir t.t.) logiška, kad ir tokių puslapių aptarimai matomi tik ją redaguoti galinčios grupės nariams.
Bet koks puslapis gali būti lengvai perkeliamas iš vienos srities į kitą, pvz., juodraštis ruošiamas vidinio naudojimo srityje, o baigus ruošti, jis perkeliamas ir paskelbiamas viešai. Taip pat labai lengvai galima priskirti naudotojų, galinčių redaguoti puslapį grupes.
Pageidautina, kad kuo mažiau informacijos užsilaikytų vidinio naudojimo srityje. Bet koks baigtas dokumentas, įsakymas, prašymas, ataskaita ir t.t. privalo būti vieši.
Turi būti sukurti patogūs, aiškūs dokumentų šablonai, sistema leidžianti patogiai sekti ir archyvuoti dokumentus, daryti jų PDF kopijas, popierines kopijas ir t.t.
Aiški sistema, leidžianti identifikuoti kiekvieną popierinę ir PDF dokumento kopiją, dokumento versiją (jei jis buvo keistas). Greitai rasti dokumentą viki sistemoje. Tai gali būti brūkšninis kodas, kurį galėtų naudoti automatizuotos sistemos ir žmogui perskaitomas raidžių/skaitmenų kodas, kurį įvedus į paiešką galima būtų rasti norimą dokumentą.
Pagal Igno Brazausko straipsnį „Wikinomika – kaip masinis bendradarbiavimas viską keičia“ ir Justo Ingelevičiaus projekto WikiLietuva eskizą
