Nelli

 

      Galiu papasakoti kaip šių įvykių dalyvė. Mūsų „revoliucija“ žiniasklaidoje smarkiai išpučiama. Taip, šturmavo seimą, daužė langus, mėtė obuolius. Senamiestyje išdaužytos vitrinos, apiplėšta „balzamkės“ parduotuvė, apverstas mentų autobusas, suniokoti mentų automobiliai. Visa tai buvo, bet visus šiuos įvykius, kuriuos žiniasklaida pavadino „didžiulėmis riaušėmis“, surengė 100-150 žmonių, likusieji paprasčiausiai trynėsi po senamiestį ir dairėsi į šonus. Žiniasklaidos duomenimis, susirinko 10 tūkstančių, galiu pasakyti, kad panašiai ir buvo. Nudžiugino tai, kad buvo labai daug jaunimo ne iš Rygos, o iš kitų miestų.

Trumpai aprašant mūsų padėtį, ją galima įvardinti vienu žodžiu – SUBINĖ. Šalyje visiška krizė, nieko negaminama, visos gamyklos uždarytos, atlyginimai nemokami, vyksta atleidinėjimai, auga nedarbas ir panašiai. Vakar išgirdau, kad Liepojos ligoninėse dabar žmonės maitinami tik už pinigus. Uždarinėjamos kaimo mokyklos, apskritai, būtų galima tęsti be galo. Esmė viena – liaudis pavargo nuo šalčio, alkio ir iškraustymų nesumokėjus būsto kredito.

Kalbant apie perspektyvas, norėtųsi jomis tikėti, tačiau vakar pati mačiau, kad iš 10-ies tūkstančių yra tik viso labo 150 aktyvistų, likusieji – masė. Bet ir ta masė buvo įsiutusi, žmonės norėjo paleisti seimą ir išrinkti naują. Štai čia ir yra pagrindinė problema. Žmonės nesupranta, kad naujas seimas ims dar daugiau vogti. Nauji žmonės ateis tuščiomis kišenėmis. Tačiau niekas nesusimąsto, kad reiktų juos išvaikyti ir daugiau neberinkti.

Kalbant detaliai – viskas prasidėjo gana taikiai, Domo aikštėje kalbėjo kvaili politikai, visus kažkur kvietė, paskui buvo skanduojami lozungai, viskas atrodė gana taikiai, tačiau ore jautėsi įtampa, jaučiau, kad minia prasiverš. Taip ir atsitiko po akcijos – minia patraukė prie seimo.

Mes stovėjome kaip tik seimo pusėje, tad prie jo atsidūrėme vienos pirmųjų. Netoliese stovėjo tik trys mentai, liaudis metėsi laužti seimo duris, atbėgo daugiau mentų. Po to į seimą ėmė skristi akmenys, buteliai, kiaušiniai (kažkas pasiruošė konkrečiai), obuoliai (o kai kurie dabar badauja), taigi liaudis stovėjo prie seimo ir reikalavo premjero.

Mus pasidarė nuobodu – juk pastate nieko nėra. Patraukėme atgal. Pakeliui matėme mentų autobusiuką, jis gulėjo ant šono, na, remontuoti jo jau tikrai nebereikia. Pagrindinėse senamiesčio gatvėje matėme vaikinuką, jis užsiropštė ant mentų automobilio ir kojomis daužė priekinį langą. Buvo apiplėšta „balzamkės“ parduotuvė, jaunimas išmušė langą, bet, mano nuomone, daugiau visko sudaužė, negu išsinešė.

Po to grįžome į aikštę, ten mentai stūmė į šoną žmones. Kokie 20 žmonių mėtė į juos akmenis, vienas akmuo pataikė vienam iš mūsiškių į ausį. Po to mentai kažkur pasiplovė, o kai jie sugrįžo, rankose turėjo pneumatinius ginklus ar šautuvus, nežinau. Apie ašarines dujas nekalbėsiu, pati jų nemačiau, nors šiandien skambino draugas, sakė, kad dujos buvo, bet aš nežinau – kur.

Masinė protesto akcija Domo aikštėje baigėsi choru sugiedojus Latvijos himną ir priėmus rezoliuciją dėl Seimo paleidimo. Policijos duomenimis, mitinge dalyvavo apie 20 000 žmonių.

O po to? Po to liaudis patraukė šturmuoti parlamento. Beatodairiškai, girtai, kvailai (kam užiminėti tuščią pastatą? o jeigu ir pavyks – kas toliau? tuose spąstuose vėliau visus ir susems). Ir piktai. Ėjo, palydimi pačių įvairiausių žodžių – visi tie, kurie dėl kažkokių priežasčių liko nuošalyje, juos visiškai palaikė arba visiškai neigė. Pasirodė, kad antrųjų yra mažiau – minia vis dėlto yra „baisi jėga“. Bet jų pozicija dažnai pasirodo kur kas gilesnė ir labiau apgalvota...

Po to visi „organizatoriai“ iš oficiozinių politikierių tarpo rūpestingai atsižegnojo nuo to, kas įvyko, ieškojo provokatorių. Nebuvo ten provokatorių! O jei ir buvo – jų vaidmuo minimalus. Liaudį tiesiog užpiso taip gyventi!

Jei pats nebūčiau matęs, tai galbūt ir nepatikėčiau: negi tai latviai? Juk anksčiau nebūdavo (beveik) jokios reakcijos netgi po labiausiai iškrypusios vyriausybės pisliavos! Nejaugi galų gale kažkas prasidėjo?

Asmeniškai aš kiek neabejoju, kad minėtieji „organizatoriai“ iš „opozicijos“ tarpo nusprendė pagąsdinti vyriausybę ir parlamentą „pikta“ liaudimi“. Neabejoju ir tuo, kad jie nesugebėjo jos sulaikyti – liaudis ištrūko... Ar užteks jai jėgų ir valios nesustoti šiose lenktynėse?

Protestuojantys policininkai – juokingi. Taip, jiems apkarpė atlyginimus, taip – kai kuriuos atleido. Bet argi tai ne tie patys policininkai, kurie visai neseniai vaikė pensininkus ir mušė juos lazdomis? Argi ne tie patys, kurie saugojo nacių eitynes ir laužė rankas antifašistams? Argi labai gailitės pamatę kažkieno išmestą panaudotą prezervatyvą?   

Specialiosios tarnybos irgi netoli pažengė. Šitie ištikimi valstybės šunys iš anksto ėmė ieškoti atpirkimo ožių – iškelta baudžiamoji byla dėl kurstymo jėga nuversti valdžią. Atrodo, jie kreipėsi netgi į „užsienio kolegas“ su prašymu padėti sučiupti kaltuosius „anarchistus“... Juk reikia ką nors sugauti ir, rodant pavyzdį, nubausti. Nė kiek nenustebsiu, jei staiga paaiškės, kad tą nelemtą kvietimą (kuriame buvo pateiktas ir Molotovo kokteilio gamybos receptas, beje, kalba, kad blogas) atvykti į aikštę su traktoriais ir šakėmis patalpino patys saugumo policijos darbuotojai. Juk reikia pateisinti savo buvimą, reikia surasti valstybės priešų.

Sekdami saugumo policija, apie anarchistus prabilo ir daugelis kitų, įskaitant ir premjerą: juk baisu visiems parodyti, kad liaudis ėmė maištauti dėl vyriausybės veiksmų. Gali pareikalauti atsakomybės ir nubausti. Žymiai paprasčiau pasiteisinti tuo, kad šalyje veikia kažkokia „anarchistinė“ sekta. Maištą išprovokavę suokalbininkai – štai kas atsakingas už šalies sugriovimą! ČIUPKIT VAGĮ!

Taip, anarchistai (švelniai tariant) nemėgsta valstybės, nemėgsta apskritai jokios valdžios – nei tiesioginės, nei perkeltinės. Jie buvo ir anksčiau – kiekvieną dieną jų vis daugiau, jie labiau pastebimi. Bet prie ko čia anarchistai? Juk vyriausybė taip užpiso liaudį, kad ji nebegalėjo nepratrūkti. Tai stichija! Žinoma, anarchistai negali likti nuošalyje, bet ne jie visa tai padarė! Tai pačios valdžios darbo vaisiai! ANARCHISTAI NEREIKALAUJA PERRINKTI SEIMO – JIE PRIEŠ BET KOKIĄ VALDŽIĄ! Kaltinimai anarchistams dėl riaušių ir plėšimų – melas! Taip tik bandoma surasti atpirkimo ožį!

1. Daugelis aktyvistų, mano nuomone, – tiesiog atsitiktiniai žmonės. Paprasta liaudis – tiesiog neištvėrė. Daugiausia jaunimas – tiek laviai, tiek rusai.

2. Daužė bankus, valstybines įstaigas, apskritai viską, kas po ranka papuolė. Alkoholio parduotuvę nusiaubė – manau, visiškai be reikalo – maištą iš karto visi pavertė „pro šalį ėjusių girtų anarchistų“ marodieriavimu.

 

3. Oficiozai pareiškė, kad nenaudojo spec. priemonių. Nežinau, kas jų supratimu yra tos spec. priemonės – gal sunkioji artilerija?.. Dujas purškė negailėdami – liejo ir ant aktyvistų, ir ant praeivių. Šaudė – buvo ir „įspėjamieji“ šūviai, ir guminės kulkos. Vienam vaikinui ištaškė veidą – pats nemačiau, bet yra liudininkai – rytoj darys operaciją. Lazdomis mojavo irgi nuoširdžiai. Areštuodavo per daug nesiaiškindami – griebė ir visiškai pašalinius.

4. Kai kas nori viską parodyti kaip „rusakalbių“ maištą – nesąmonė. Latvių kalba girdėjosi (subjektyviai vertinant) daug dažniau. Mentūrose buvo uždaryta irgi daug latvių...

Rankas laužė ir mentai civiliniais rūbais. Beje, mitinge jie atsirado tik dėl to, kad jiems patiems neseniai apkarpė algas, o dalį jų – atleido. Žodžiu, išėjo į mitingą laisvi mentų profsąjungos nariai, kuriems nereikėjo budėti, ir vėliau prisijungė (labai tikėtina) prie tų, kurie vaikė minią. Šiaip ar taip, bet „civiliai“ aktyviai veikė mentų pusėje. Įsivaizduok, tie niekšai galėjo įsiterpti į minią ir apsimesti demonstrantais, o pasirodžius uniformuotiems mentams – veikti iš vidaus...