Filosofiniame diskurse neretai pasirodo veiksmą implikuojančios sąvokos: perversmas, masių sukilimas (J.Ortega y Gassetas), maištas (A.Camus, J. Kristeva), revoliucija. Tačiau patys filosofai retai imasi veiksmo. Plačiuose filosofijos vandenyse tikriausiai yra žymiai daugiau konformizmo negu maišto.

Ar apskritai prasminga maištauti? Kaip maištaujanti filosofija veikia filosofijos „vartotoją“? Ar tik socialinė-politinė kritika gali vadintis maištaujančia? Pačią filosofiją galima traktuoti kaip dekonstruktyvų santykį su taisyklėmis: kai tiesa ar gėris aptinkami ne pagal atitikimą taisyklėms, o tarytum tiesiogiai.

1863 m. sukilimo muziejus: www.kedainiumuziejus.lt

a.lt info

2011 05 04