1944 m. liepą Raudonoji armija puolė Vilnių, kuriame dar buvo vokiečių įgula. Prie šio puolimo prisidėjo ir AK daliniai. 4 tūkst. lenkų kareivių, užbėgdami už akių Raudonajai armijai, tikėjosi pirmieji išvyti vokiečių kariuomenę ir įsitvirtinti Vilniuje, tačiau jų jėgos buvo per silpnos. 1944-ųjų liepos 13-ąją 1-oji Vilniaus AK brigada netoli Karveliškių buvo apsupta vokiečių karinio dalinio, įsivėlė į nelygią kovą ir patyrė didelių nuostolių. Toje vietoje 1988-aisiais buvo pastatytas kryžius, o po metų – paminklas.
Lenkų nacionalistai liepos 13-ąją mini kaip bandymo „išvaduoti Vilnių“ datą. Tai labai nepatinka lietuvių nacionalistams, savo ruožtu minintiems „Dubingių skerdynes“, kurias 1944 m. birželio 23 d., keršydami už civilių lenkų sušaudymą Glitiškėse, surengė AK partizanai.
Nacionalistinių aistrų sūkurio, susijusio su liepos 13-ąją, negalėjo pražiopsoti Vilniaus ultranacionalistai. Tiesa, į Kriaučiūnus jų atvyko vos penketas.
Iš kairės: Paulius „Pecia“ Peciulevičius, Mindaugas Pukšta (Euzebijus Tolmajus)
Pirmieji pasirodė aktyviausi Vilniaus neonaciai – „Autonominio pasipriešinimo“ lyderiai Paulius „Pecia“ Peciulevičius ir Mindaugas Pukšta (socialiniame „Facebook“ tinkle pasivadinęs Euzebijumi Tolmajumi). Netrukus jie buvo prevenciškai sulaikyti, įsodinti į policijos automobilį ir išgabenti į nuovadą.
Iš kairės: Julius Panka, Haroldas Baubinas, Karolis Grigaliūnas
Policijai dar nespėjus išgabenti nazi-skinų, atvyko Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) vadas Julius Panka su dviem „klapčiukais“ – šios organizacijos nariais Haroldu Baubinu ir Karoliu Grigaliūnu. Policijos jie buvo praleisti arčiau susirinkusiųjų ir galėjo iškelti savo plakatus su užrašais „Gėda Dubingių žudikams“, „AK – purvini žudikai“, „Negerbkim vaikų žudikų“. Kiek pastovėjusi, trijulė išvyko atgal į Vilnių.
Taigi konflikto neįvyko. Portalo Alfa.lt duomenimis, Paulių „Pecią“ Peciulevičių ir Mindaugą Pukštą (Euzebijų Tolmajų) policijos pareigūnai nuovadoje laikė net 6 valandas, jų namuose buvo atliktos kratos, konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonai ir personaliniai kompiuteriai, krata įvykdyta ir vieno jų motinos bute.
Įdomus faktas, kad trys iš protestavusiųjų ultranacionalistų – Julius Panka, Paulius Peciulevičius ir Mindaugas Pukšta – nesėkmingai balotiravosi partijos „Jaunoji Lietuva“ sąrašuose per 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimus.
Antifa.lt primena, kad neonaciai stebėjo ir ankstesnę lenkų akciją gegužės 23 d., kuomet daugiau kaip 100 lenkų tautybės Lietuvos gyventojų susirinko į piketą prie Europos Sąjungai (ES) šiuo metu pirmininkaujančios Vengrijos ambasados Vilniuje, Jogailos g. 4. Tuomet Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) inicijuotas protestas buvo nukreiptas prieš diskriminacines naujojo Švietimo. įstatymo nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu.
Straipsnyje panaudotos Tomo Vinicko (Alfa.lt) nuotraukos
Antifa.lt
2011 07 14
