Tad kodėl Amanita muscaria šiais laisvo ir lengvo informacijos tekėjimo laikais laikomas nuodingu grybu? Tiesą sakant, jis tikrai gali sukelti liūdnas pasekmes, jei bus vartojamas neapdorotas (manoma, kad mirtina dozė – 15 galvučių, tačiau per pastaruosius 100 metų Šiaurės Amerikos mikologų asociacija neužfiksavo nė vieno mirties nuo Amanita muscaria atvejo). Matyt būtent tai verčia įvairių žinynų autorius skleisti šį „netikslumą“.
Visos pagrindinės šiame grybe esančios kenksmingos medžiagos – iboteno rūgštis ir muskamolis – kuo puikiausiai tirpsta vandenyje. Taigi vienintelis ir visiškai garantuotas šio grybo nukenksminimo būdas yra apvirimas vandenyje.
Nori apstulbinti svečius po sočios vakarienės atskleidęs savo ypatingos picos sudėtį? Sulauk tinkamo metų laiko, griebk krepšius – ir į mišką musmiriauti! Esu tikras, kad šiuos grybus kuo puikiausiai atpažins net darželinukas, tačiau neverta atsipalaiduoti. Visada geriau šiek tiek apsidrausti.
Niekada nerink mažų, vos prasikalusių musmirių, nes tuomet atsiranda nors ir nedidelė, bet visgi tikėtina galimybė į krepšį įsidėti žaliąją musmirę (Amanita phalloides) – mirtinai nuodingą mūsų miškuose augantį grybą. Taip pat neverta rinkti peraugusių musmirių, kurių galvutės kraštai jau užsilenkę į viršų. Ieškok visiškai aiškiai atpažįstamų, sveikų, vidutinio dydžio grybų.
Radęs dosnią augimvietę, neišrauk visų grybų, palik bent jau dešimtadalį. Grybai yra svarbi miško ekosistemos dalis, tad pasistenk netapti tuo, kuris po savęs palieka dykvietę. Jei turi GPS prietaisą, užfiksuok koordinates – mažiau klaidžiosi kitą kartą.
Parsineštus grybus nuvalyk, supjaustyk maždaug 1-2 cm storio gabaliukais ir užpilk pasūdytu vandeniu (1 arbatinis šaukštelis druskos litrui vandens). Vandens turi būti gerokai daugiau nei grybų. Užkaisk ugnį ir, kai vanduo užvirs, pavirk 5 minutes. Dabar išversk grybus su vandeniu į kiaurasamtį ir gerai praskalauk po tekančiu šaltu vandeniu. Viskas. „Nuodingosios“ musmirės virto įstabaus skonio grybais. Galima jas ruošti su bulvėmis ir grietinės padažu, galima paskleisti ant picos, galima įkepti į blynus, galima marinuoti, kaip daro japonai Nagano prefektūros restoranuose. Skanaus.
Būtų galima sakyti, kad vien toks virsmas jau yra magija. Tačiau tikroji magija dar tik prasideda. Reikalas tas, kad „nuodingosios“ medžiagos, kurių mes ką tik atsikratėme, kai kuriais atvejais tampa netgi labai pageidautinos, o tiksliau, pageidautinas tampa muskamolis, pasižymintis sąmonę ir psichiką veikiančiomis savybėmis.
Bet pradžiai ypatingai svarbi informacija juokingos „tradicinės lietuvių kultūros“ puoselėtojams. Visame pasaulyje garsus etnomikologas Robertas Gordonas Wassonas, ruošdamas savo knygą „Soma: Divine Mushroom of Immortality“, gavo ne mažiau žinomos lietuvių kilmės archeologės Marijos Gimbutas laišką, kuriame ši pateikė faktus apie iki šiol nuošalesnėse Lietuvos vietovėse gyvuojantį paprotį vestuvių ir kitų švenčių metu vartoti su degtine sumaišytas musmires. Šis faktas yra vienintelis Rytų Europoje žinomas atvejis, kada musmirės vartojamos pramogai. Taip pat ji atskleidė įdomų faktą, kad lietuviai eksportavo savo miškuose surinktas musmires lapiams iš tolimos šiaurės, jų šamaniškų praktikų poreikiams patenkinti. Ar tokie reiškiniai irgi telpa į jūsų lipdomos „tradicinės lietuvių kultūros“ rėmus? Vargu.
Taigi mes ieškome kitokios dvasinės patirties, kad galėtume plėsti savo sąmonės, suvokimo galimybes, pagaliau – žmogiškumo ribas. Tai jau ne maistas, ne žaidimas ir ne pramoga. Tai rimta, todėl į šią Amanita muscaria panaudojimo sritį turime žengti atsakingai ir pasiruošę. Skaitantiems angliškai labai rekomenduoju perskaityti Donaldo E. Teetero knygą „Amanita muscaria. Herb of immortality“ ar bent jau gerokai pasiknaisioti interneto resursuose.
Dar kartą įspėju visus, besidominčius šia patirtimi, – tai yra mirties (ir atgimimo) patirtis, kuri nėra skirta kiekvienam. Jei kam nors iš čia besilankančių nenaudėlių teko vartoti Lietuvoje nelegalių psilocibino turinčių grybų, ši patirtis bus visiškai kitokia. Ir nebūtinai pati geriausia. Bet jūs turite teisę žinoti ir tik jūs galite rinktis ar nesirinkti. Raudonoji musmirė Lietuvoje dar nepaskelbta nelegaliu grybu (vargu ar tai apskritai įmanoma), tačiau dėl viso pikto sakau, kad žemiau pateiktas tekstas yra tik informacija apmąstymams.
Bet grįžkime prie reikalo. Šiuo atveju musmires ruošime jau kitaip. Ką tik surinktus grybus nuvalyk, kotus perpjauk išilgai (nors, jei grybų pakankamai daug, kotų geriau visai neimti) ir išdžiovink džiovykloje. Tam labai gerai tinka maisto džiovinimui skirti elektriniai džiovintuvai. Džiovinant orkaitėje temperatūra neturi viršyti 120 laipsnių.
Grybai turi būti visiškai sausi, trapūs ir lūžti juos lenkiant. Sudėk viską į hermetišką talpą (užsukamą stiklainį) ir padėk į tamsią, vėsią vietą. Turi praeiti 2-3 mėnesiai. Per šį laikotarpį vyksta mums reikalingi cheminiai procesai, pvz., kenksminga iboteno rūgštis virsta mums reikalingu muskamoliu. Galų gale grybai paruošti, bet reikia kai ko daugiau.
Pasirūpink, kad šalia būtų vienas ar keli bičiuliai (stebėtojai). Paaiškink jiems, kad jie jokiais būdais nebandytų paveikti tavo potyrių. Jokių kamantinėjimų ir analizių. Įsitikink, kad draugai žino apie žymiai pagerėjusią tavo klausą ir kitus fizinius pojūčius, taigi, jokių pokalbių netoli tavęs, jokių tavo patirties aptarinėjimų. Tegu draugai įrašinėja, ką tu kalbi. Galima uždavinėti klausimus, jei kas neaišku, bet reikėtų vengti nukreipiančiųjų klausimų. Jei turi sau svarbių klausimų, užrašyk juos, kad draugai galėtų paklausti (priminti).
Jei amanita muscaria vartos du ar daugiau žmonių, jie patirs bendrus potyrius. Kai pasiekiama tinkama būsena, muzika nėra svarbi. Jei žiūrėsi filmą, būsi filmu (venk bokso turnyrų). Žinantys, kas yra šamaniškas/ekstatinis transas, nenustebs, jei tyrinėtojas nusimes rūbus ir pradės lakstyti po kambarį kažką murmėdamas. Taip gali įvykti. Jei tavo draugai niekada nematė Pietų Afrikos ar Pietų Amerikos inicijuojamųjų transo, gerai būtų susirasti kažką tokio youtube. Tuomet bus lengviau atpažinti tai, kas vyksta.
Į dvasių pasaulį patekę žmonės dažnai „palieka kūną“, o tai reiškia, kad jie griūna ant žemės, todėl reikia būti tam pasiruošus ir išvengti traumų. Geriausias laikas – vėlus vakaras ar ankstyvas rytas. Tinka atviros erdvės, kur niekas negirdės šūksnių. Saulėlydis ar saulėtekis žymiai geriau nei tamsa. Jausi, kaip šviesa skrodžia tave kiaurai, ir tu atgimsti šviesoje?
Reikės 4-6 vidutinio dydžio džiovintų ir išlaikytų grybų (apie 30 mg). Smulkiai sumalk juos kavamale, pridėk 6 puodelius vandens ir lėtai virk apie 1 valandą. Nukošk ir atvėsink. Išgerk 2 puodelius (maždaug pusę skysčio). Išlauk 2 valandas. Jei norimo poveikio nėra (šitai tu tikrai žinosi), išgerk dar vieną puodelį. Po valandos, jei rezultatai dar netenkina, gali išgert dar vieną puodelį.
Vietoje grybų nuoviro galima tiesiog valgyti džiovintus grybus. Man jie pasirodė nepaprastai skanūs. Prisilaikydamas panašaus laiko ir normavimo režimo, neskubėdamas gerai sukramtyk numatytas porcijas. Tik neskubėk didinti vartojamų grybų kiekio – viskam savas laikas.
Jei turėjai patirties su meditacija, dabar ji stipriai pagelbės, nes savo dvasinę sąmonę dabar keiti į paviršinės sąmonės būseną. Laikas susispaudžia. Tai, ką patiri, lengviau suprasi žinodamas apie tris sąmonės būsenas:
1. Paviršinė (sąlyginė) sąmonė. Vidinis dialogas ir minties suvokimas vyksta panašiai tokiu pat greičiu, kaip kalbantis.
2. Sub/supra (sapno būsena) sąmonė. Šiek tiek susispaudžia laikas, minties greitis didėja, pvz., per kelias minutes gali susapnuoti visos dienos įvykius.
3. Dvasinė (tikrasis tu) sąmonė. Laikas smarkiai susispaudžia, minties greitis žymiai padidėja, galbūt išeina už laiko ribų.
Kaip ir medituojant, leisk savo mintims laisvai plaukti ir nereaguok į jas. Gali patirti sklendimo ar skendimo pojūčius. Jogai sako: „Reikia pakilti ir išlaikyti save“. Kai leidiesi, patiri kitą jausmą. Nusileidęs netrukus vėl kilsi. Panašu, kad kuo žemiau leidiesi, tuo aukščiau kyli. Tai gali pasirodyti keista, bet kai tai patirsi, suprasi. Trys poveikio stadijos:
1. Pirma stadija dažniausiai siejasi su euforija. Tikėkis palengvėjimo, geros savijautos ir jėgų antplūdžio.
2. Antroje stadijoje pajusi sunkumą ar lengvumą ir „prarasi“ savo fizinį kūną. Gali jausti, kad krenti į erdvę ar kyli joje. Gali jausti ypač apsunkusias pėdas, kojas (iki kelių ar šlaunų), o vėliau sunkumas pereis ir į juosmenį. Jei gulėsi (stipriai rekomenduoju) – jausi, kaip apsunksta visas kūnas, o tu „išskrendi“ iš jo.
3. Prasidėjus trečiai stadijai, kartais pasireiškia „įėjimo ir išėjimo“ efektas. Tokiu metu tikrai turėtum gulėti. Jusi, kad peršoki į kitą išmatavimą. Jei tuo metu stovėsi – griūsi žemėn. Iš pradžių tokie momentai bus trumpalaikiai, o išėjimai ir sugrįžimai nedaug skirsis nuo esamos aplinkos. Vėliau visiškai pereisi į kitą išmatavimą. Būtent tuomet prieš daugumos žmonių akis prabėga visas jų gyvenimas. Gali supanikuoti manydamas, kad suvalgei kažką blogo ar padarei mirtiną klaidą. Čia tavo draugai turėtų patikinti tave, kad nemirsi. Jie taip pat galėtų tave karts nuo karto pašaukti vardu ir trumpam pabudinti. Tave stebėti verta, nes tavo viduje viskas vyksta taip greitai, kad nėra jokių šansų atgaminti tai, ką matei ir patyrei. Jei nepavyks pasiekti trečios stadijos, vertėtų tai pabandyti kitąkart, nes būtent joje patiriamas siekiamas poveikis.
Amanita muscaria poveikis nepanašus į nieką kitą. Galbūt tik į būseną, kai žmogus yra netoli mirties. Kai susispaudžia laikas, gali tikėtis prieš save žybsniu pralekiančio gyvenimo. Jei supranti reinkarnacijos idėją, gali pagauti savo ankstesnės mirties idėją. Todėl šis per akimirką pralekiantis gyvenimas tau bus pažįstamas.
Tau nereiks sakyti „Ei, jaučiausi taip, lyg mirčiau“. Tu paprasčiausiai žinosi, kad miršti. Jei netiki reinkaranacija, ji neturės jokio poveikio tavo patirčiai. Tiesiog žinok, kad tau prieš akis prabėgs tavo gyvenimas ir interpretuok tai, kaip tik nori.
Įspėju – jei pasiryši daryti tai vienas (be stebėtojų), siūlyčiau to nedaryti. Tai tik siūlymas, bet vis dėlto primygtinis. Dar viena priežastis, kodėl turėtum būti ne vienas, yra ta, kad žmonės dažnai vemia. Turėtų būti savaime aišku, kad „išėjus iš kūno“ tai yra labai ir labai pavojinga. Ne vienas garsus žmogus mirė užspringęs. Šamaniškų ritualų dalyviai į tai žiūri kaip į kūno ir sielos apsivalymą, todėl tokios būsenos nedramatizuoja.
Ir pabaigai. Ne visi keliai veda į Romą. Skirtingi raktai atrakina skirtingas spynas. Neįkliūk į spąstus, manydamas, kad viena patirtis yra lygiai tokia pati, kaip ir visos kitos. Tai negalioja enteogeninių augalų pasauliui. Ir nemanau, kad kas nors norėtų tai patirti dažniau nei keletą kartų per metus. Bet kuriuo atveju, sėkmės kelionėse.
Pagal www.ambrosiasociety.org, http://en.wikipedia.org, www.thebirdman.com, www.mushroomhunter.net parengė diedas
2011 01 17
