Darydami prielaidą, kad Dievas ir religija yra fikcija, kartu mėginsime sukonstruoti „geresnę“ religiją. Renginį pradėsime išklausydami psichologės Genovaitės Bončkutės- Petronienės, religijotyrininkės Aušros Pažėraitės ir filosofijos studento, ateisto Pauliaus Kukio pozicijų, kaip grindžiamas religijos egzistavimas iš šių disciplinų perspektyvos. Psichologė G. Bončkutė-Petronienė atskleis, kokias psichologines funkcijas žmogui gali atlikti religija ir Dievas. Religijotyrininkė A. Pažėraite padės suprasti, kas religijoms yra bendra. Filosofijos studentas Paulius Kukis aptars religiją kaip puikiai išsivysčiusios ideologijos pavyzdį.

Antroje renginio dalyje imsimės „geresnės“ religijos kūrimo. Remiantis išsakytomis ekspertų mintimis, tačiau nepretenduodami į akademinį rimtumą, lyg žaisdami, kursime šiandienos aktualijas ir mokslinį žinojimą geriau atliepiančią religiją su savo mitu, doktrina, etiniais ir moraliniais mokymais, vaizdiniais, knyga, pateikimo, garbinimo ir organizavimo formomis ir pan. Į žaidimą, svarstant minėtus ir kitus kuriamos religijos aspektus, įsitrauksime visi, ekspertams spontaniškai ir pagal svarstomą klausimą išsakant savo nuomonę.

Parodydami, kad dirbtinai galime sukurti „geresnę“ religiją nei dabar esančios, siektume akcentuoti religinės minties evoliuciją (kintamumą) ir tyliai sufleruoti, kad jei dirbtinai galime pasiūlyti geriau, gal dabartinės religinės tiesos, kurios formavosi / buvo formuojamos seniai, laikui nenumaldomai bėgant, gali tapti atgyvenusiomis. Tai reikštų, kad religinės tiesos neturi pagrindo pretenduoti į amžinumą, nekintamumą ir universalumą. Taip sakydami, mes išreikštume ne tiek Dievo fiktyvumą, kiek religinių tiesų, kurių charakteringas bruožas yra dogmatiškumas, nepagrįstumą.

LUNI info

2011 04 09