Tokį dialogą, kuriame į klausimus atsakinėja Seimo narys Rokas Žilinskas, girdime režisieriaus Chriso Atkinso filme „Žvaigždžių čiulpikai“ („Starsuckers“). Korporacinė Lietuvos žiniasklaida filmo pavadinimą kažkodėl verčia kaip „Žvaigždžių liga“ arba „Žvaigždžių sekėjai“, nors juostos esmę geriausiai atspindi „Žvaigždžių čiulpikai“. Tai filmas apie daugumą mūsų visuomenės narių, kurie yra pamišę dėl žiniasklaidos populiarinamų „žvaigždžių“ ir pasiryžę joms bet kada „pačiulpti“.
Pusantros valandos trukmės filmas pasakoja apie „žvaigždžių“ kultą žiniasklaidoje, politikoje, versle ir visoje visuomenėje. Filmas apnuogina niūrią tiesą apie žiniasklaidos veikimo mechanizmus, vartotojų visuomenės kūrimo metodus (nuo mažų dienų reklamos aukomis verčiamus vaikus) ir fiktyvių naujienų atsiradimo principus, kurių vienintelis tikslas – pratinti žiūrovus prie „žvaigždžių“ nuo pat mažens, laikyti juos už pavadėlio ir taip atimti bet kokią savarankiškų sprendimų priėmimo galimybę. Tai dokumentinis siaubo filmas, kuriame vaidiname ir mes – žiniasklaidos užzombintos marionetės.
Penkios minutės filme skirtos lietuviškai Tautos prisikėlimo partijai su Arūnu Valinsku, Roku Žilinsku, Antanu Nedzinsku, Linu Karaliumi, Donalda Meiželyte. Filmo kūrėjai ieško atsakymo į klausimą, kurį pateikė Lietuvos „žvaigždžių čiulpikai“ – kaip ekranuose nuolat mirgantys kvaili pajacai galėjo tapti didžiulę galią turinčiais aukščiausiosios valdžios atstovais?
Filmas „Starsuckers“ buvo susuktas per du metus. Jis parodo, kaip šiuolaikinėse žiniose melas tampa tiesa, ir įspėja dėl pavojaus, kas gali nutikti, jei žiniasklaidai bus leista dalyvauti politikoje. Filmo režisierius Ch. Atkinsas buvo nominuotas BAFTA apdovanojimui už ankstesnį savo darbą „Taking Liberties“ ir jau susilaukė grasinimų iš žiniasklaidą atstovaujančių teisininkų.
Apie lietuviškoms „žvaigždėms” skirtą filmo fragmentą Ch. Atkinsas sako: „Apie rinkimus Lietuvoje sužinojau iš amerikiečių spaudos, manau, tai buvo „New York Times“ ar „Washington Post“. Norėjome parodyti, kaip pramogų pasaulio žvaigždės įsilieja į valdžios struktūras, kur jų tarsi ir neturėtų būti. Bet jos ten patenka, nes yra žinomos, populiarios. Iš pradžių manėme, kad teks kreiptis į Kalifornijos valstijos gubernatorių Arnoldą Schwarzeneggerį. Tačiau apie jį visi viską jau žino. Visai kas kita – lietuviška Arūno Valinsko įžymybių partija. Paskambinome į kelių Seimo narių biurus, paklausėme, ar galėtume atvykti. O, vakariečiai su kameromis, žinoma, labai prašom! JAV ar Didžiojoje Britanijoje taip lengvai nebūtume susitarę. Ten politikai atsargūs, reikia iš anksto nusiųsti ir suderinti klausimus, gauti leidimus. O lietuviai pasakė, kad galime daryti, ką norime. Taip ir padarėme.”
Chriso Atkinso tinklapis: starsuckers3.blogspot.com
