Dešimtojo XX a. pradžioje į nepriklausomą Amerikos muzikos sceną prasiskverbė feministinės idėjos. 1991 m. konservatyvi krikščionių organizacija „Amerikos krikščionių koalicija“ („Christian Coalition of America”) surengė akciją „Teisė gyventi” („Right to Life“), raginančią uždrausti abortus. Spontaniškai kilęs judėjimas už moterų teisę į abortus tais pačiais metais surengė festivalį „Rokas už teisę rinktis“ („Rock for Choice“), kuriame pasirodė keletas merginų grupių, grojančių karingą pankroką.
„Riot Grrrl“ iniciatyva priskiriama grupės „Bratmobile“ narei Jean Smith, ne kartą rašiusiai apie „merginų maišto“ būtinybę. Netrukus penkios merginos – trys iš „Bratmobile“ (Jean Smith, Allison Wolfe, Molly Neuman) ir dvi iš „Bikini Kill“ (Kathleen Hanna, Tobi Vail) išleido pirmąjį ziną, pavadintą „Riot Grrrl”.
Didelę reikšmę judėjimui turėjo 1991 m. rugpjūčio 20-25 dieną surengtas „International Pop Underground (IPU) Convention“, kuris po „Riot Grrrl” judėjimo vėliava suvienijo keliolika grupių: „Bratmobile“, „Bikini Kill“ „Heavens to Betsy“, „7 Year Bitch“, „Unwound“, „L7“, „The Fastbacks“, „The Spinanes“, „Girl Trouble“, „The Pastels“, „Seaweed“, „Scrawl“, „Thee Headcoats“ ir kt.
„Riot Grrrl“ judėjimas, propagavęs radikalųjį 3-osios bangos feminizmą ir visišką moterų išlaisvinimą iš patriarchalinės visuomenės gniaužtų, sukūrė ištisą „pasidaryk pats“ kultūrą, atsiribojusią nuo didžiojo muzikos verslo ir patriarchalinių to meto pankroko tendencijų. Daugelis „Riot Grrrl“ grupių albumų pasirodė pažymėtos daug ką pasakančiu „Kill Rock Stars“ ženklu.
XXI amžiuje „Riot Grrrl“ judėjimas neteko žiniasklaidos dėmesio ir pasinėrė į praktinę veiklą: moterų festivalių organizavimą, savigynos kursus „Home Alive“, andergraundo literatūros leidybą, praktinę pagalbą darbo ieškančioms moterims ir pan.
„Riot Grrrl“ manifestas: http://onewarart.org/riot_grrrl_manifesto.htm
Bikini Kill
{youtube}5DSSFJJ5Wo4{/youtube}
Bratmobile
{youtube}6RrhoFyaocY{/youtube}
7 year bitch
{youtube}iUHxx0ZeIZU{/youtube}
Parengė en arche
2011 03 22
