1. Per 100 metų kombinatas spėjo išdeginti ir užpilti šlaku milžinišką teritoriją. Per metus kombinatas į atmosferą išmeta daugiau nei 180 tonų dujų, kurios kaip rūgštūs lietūs iškrinta aplinkui.
2. XIX amžiuje slėnyje buvo surasti vario rūdos klodai, o 1837 metais buvo pastatyta pirmoji vario lydymo gamykla, veikusi penkerius metus. Senoji vario gamykla buvo antra varį lydžiusi įmonė, pastatyta 1907 metais. Ši gamykla veikė trejus metus. 1910 metais slėnyje šalia Karabašo kalno buvo paleista nauja vario gamykla, kuri dirba iki šiol. Po penkerių metų ji jau tiekė trečdalį Rusijoje pagaminamo vario.
3. Įkalnėse prie miesto visiškai išnyko miškas. Ant Plikojo kalno Karabaše užrašyta „Gelbėk ir sergėk“. Virš užrašo stovi geležinis kryžius, suvirintas iš švelerio gabalų.
4. Mieste dulkėta ir labai sunku kvėpuoti. Pastaruoju metu prie vario lydymo sukeliamų problemų prisidėjo miesto sąvartyno problema, jį paplovė Sak-Elgos upės vandenys.
5. O štai ekologinės katastrofos kaltininkas – vario lydymo kombinatas. Sak-Elgos upėje esantis geležies kiekis 500 kartų viršija leistiną normą. 100 metrų atstumu nuo jos krantų niekas neauga.
6. Miesto vaizdas nuo Plikojo kalno viršūnės. Mašina pakilti į pačią viršūnę nesiryžome, dėl dirvos erozijos labai birus gruntas ir status šlaitas.
7. Pastaraisiais metais vykdoma plataus masto vario lydymo gamyklos rekonstrukcija, statomi valymo įrengimai. Ekologinė padėtis mieste gerėja, pavyzdžiui, galime pamatyti naujų medžių, augančių kalno šlaite. Bet esamos padėties normalia pavadinti negalima.
8. Iš rūdos išgaunant varį susidaro didelis kiekis kenksmingų medžiagų, daugiausia dujų, švino, sieros, arseno ir vario junginių. Visos tos dujos buvo išmetamos iš gamyklos jų praktiškai nevalant. Per visą gamyklų veiklos laikotarpį buvo išmesta daugiau nei 14 milijonų tonų kenksmingų dujų. Perdirbus žaliavą lieka tūkstančiai tonų šlamo. Jis pilamas netoli gamyklos. Susidaro štai tokie terikonai (perdirbtos rūdos pylimai). Terikonai siekia daugiau nei 50 metrų aukščio.
9. Rūdoje yra mažiau kaip 1% vario. Todėl norint išgauti vieną vario toną, tenka perdirbti 100 tonų rūdos. Varis rūdoje randamas sulfidų pavidalu, degimo metu kaupiasi sieros dioksidas. Atmosferoje susidaro sieros rūgštis H2SO3, kuri iškrinta su lietumi. Nuolat lyjant rūgščiam lietui, visa augmenija žūva. Žuvus augalams, lietus su vėju nuardo žemę, kalnai virsta uolomis.
10. Centrinė miesto dalis atrodo kaip kaimas. Gyventojai serga genetinėmis ir įgytomis ligomis: vėžiniais augliais, egzemomis, inkstų akmenimis, gemalo vystymosi sutrikimais, silpnaprotyste, cerebraliniu paralyžiumi.
11. 1989 metų pabaigoje dėl krizinės padėties miesto ekologijoje (padėtis taip pablogėjo, kad ėmė žūti miesto augalai) sena metalurgijos gavyba buvo sustabdyta. Penktadalis miesto gyventojų liko be darbo. Socialinė padėtis mieste iki pat šiol išlieka krizinė. Gyventojų skaičius sumažėjo iki 15 tūkstančių. Dėl paaštrėjusios socialinės ir ekonominės krizės vario lydymas 1998 metais vėl buvo atnaujintas.
Išsamesnę informaciją apie ekologinę padėtį mieste galima rasti: http://www.karabash.ru/ekology.htm
Viktoras Borisovas
Pagal http://victorprofessor.livejournal.com parengė E.B.
2010 11 27
