Lietuvos valstybė toleruoja šitą brudą, nes idėjiškai jis gana artimas pamatinei tautinės didžiavalstybės doktrinai. Istorikai per daug nekreipia į jį dėmesio, nes yra labai užimti – valdžios užsakymu vos spėja perrašinėti istoriją.

Tokioje padėtyje unikalus atrodo „Sarmatuvos” tinklaraštis, šmaikščiai pašiepiantis „istorinius" sarmatų ir sarmatologų tyrimus. Skaitytojų dėmesiui pateikiame trumpą, bet taiklų „Sarmatuvos” straipsnelį, kuriame tinklaraštininkai atsako į tautos klausimus. Daugiau staripsnių rasite: http://sarmatuva.blogspot.com/

Skaitytojų klausimai

Laikui bėgant ir sarmatams užimant vis svarbesnę vietą mūsų gyvenimuose, atrandant vis naujus nepasiekiamus horizontus su juose esančiais mūsų protėvių siluetais galima pastebėti, kokį rezonansą sukėlė sarmatologija žmonių širdyse ir protuose. Kuo toliau, tuo lengviau žmonės atsimuša nuo netaiklių akademikų strėlių lyg Achilas (Akylas?) su savo legendiniu skydu nuo Hektoro kirčių, arba kaip Galijoto (Karijoto?) kakta nuo Dovydo akmenų.

Bet žmonėms kyla klausimai, o ne kiekvienas apdovanotas sarmatiška įžvalga, kad ir kokia sarmatiška būtų jo širdis. Geriausiai tai matosi iš laiškų, kurie lyg cunamis mus užlieja po kiekvienos naujos lekcijos, seminaro ar publikuoto straipsnio žymiausiuose šalies leidiniuose. Laiškai perpildyti meilės sarmatijai ir kupini dar neatsakytų klausimų. Jūs manęs dabar tikriausiai paklausite: "Bet Visšvirkšty, kodėl tu mums neatsakai į mūsų laiškus?", o atsakymas yra paprastas, šiuo metu aš ne šiaip švaistau rašalą, bet kaip tik ruošiuos atsakyti į dažniausius sarmatijos mylėtojų o ir taip pat jos priešų klausimus.

Vizentija Didžakienė – Kaišiadorių kraštas: Neseniai perskaičiau Jūsų naujausią knygą, ji išties praplėtė mano akiratį, bet neatsakė į visus klausimus, kaip antai - jei Sarmatija buvo visur, tai iš kur atsirado jos priešai?

Atsakymas: Gerbiama Vizentija, Jūs esate visiškai teisi, Sarmatija buvo visur ir kažkada pasaulyje nebūtum galėjęs sutikti ne sarmato, bet tais priešistoriniais laikais nuo sarmatų atskilo besarmačiai (neturintys sarmatos, nesaugantys motinų).

Rubertas Dumpalas – Anykščių rajonas: Neseniai savo darže iškasiau nemažą akmenį, ar gali tai būti sarmatiškasis akmuo?

Atsakymas: Tai be abejonės sarmatiškasis akmuo.

Jokautas Kalaušas – Gražbylėnai: Ar galėtumėte pakomentuoti sarmatiją Liublino unijos kontekste atsižvelgiant į dvilaukės sistemos paplitimą valako reformos išvakarėse?

Atsakymas: Nepaisant to, kad kai kurie modernūs sarmatologai iš vis neigia jūsų paminėtus faktus - visiškai įmanoma, kad reforma buvo daugiau unija, nei tikras sarmatiškas procesas.

Rambynė Ramovienė – Lentvaris: Mūsų jauna šeima laukia pagausėjimo, kokį sarmatišką vardą galėtumėte pasiūlyti naujagimiui?

Atsakymas: Sveikinu Rambyne, Visšvirkštys būtų labai gražus sarmatiškas vardas, mergaitei tiktų Sarmatėlė.

Melkautas Kurapka – Palapių kaimas: Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti naujausią Kanados mokslininkų išpuolį prieš Sarmatiją?

Atsakymas: Mes jau pakankamai „pakomentavome“ tuos akiplėšas per seminarą Toronte, nors vėliau už tai su Čiaumuoliu buvome deportuoti, tačiau jei ne kalaviju, tai kumščiu esame už sarmatiją pastovėję ne vieną kartą!

Lukgaudas Paukštimas – Varniai: Šiais laikais, ne retas pasiekęs tokių populiarumo aukštumų puola kurti partijas, veržiasi į seimą. Ar Jūs irgi eisite šiuo keliu? 

Atsakymas: Išties galiu Jus patikinti – partijų mes nekursime ir į seimą neisime, mūsų planai labiau susiję su monarchija.

a.lt info, 2011 01 07

{youtube}e3VgQ0dnckE{/youtube}