● Skaldykitės į daugybę sąjungų. Piaukitės tarp savęs da daugiau.
● Šmeižkite visus darbininkus, kurie nepriklauso jūsų mažos sąjungos. Tuomet jie šimteriopai atsimokės jums per jūsų streiką.
● Šventai ir neperžengtinai pildykite visus sutarimus su šeimininkais. Į tuos dokumentus žiūrėkite, kaip į šventus. Supraskite.— kiekviena jūsų raidė — šventa!
● Visuomet sakykitės pradėdami streiką. Juo anksčiau perspėsit, juo geriau... jų šeimininkams. Jie turės tuomet laiko pasirinkti sau „valkatų".
● Pildykite patarimus, kur duoda jums kapitalistų spauda. Ypač neužmirškite, jog valstybės reikalai svarbiausi.
O kaip laimėti streikus? Autoriai šitaip pataria:
● „Pirmių-pirmiausia reikia užmiršti tie metodai, kur jūsų seneliai da įstatė. Nuo to laiko gyvenimas atsimainė. Kas anksčiau da pusėtina buvo, dabar visai nebetinka. Dėl to reikia mesti senuoju būdu organizavusia ir imties būdo, 20-tajam amžiui tinkamo.
● Panaikinti 1.100 profesionalinių sąjungų ir pastatyti vieną profesionalinę sąjungą, kurios priklausytų visi darbininkai. Ligi busite nesusivieniję, nėra progos laimėti, susivieniję jus laimėsite, išsisklaidę pralaimėsite.
● Jeigu jūsų šeimininkai jums kalba apie sutarimą, išjuokite juos. Tepildykite sutarimą ligi yra naudos, bet ne ilgiau.
● Gera yra pradėti streikas trumpiausiuoju laiku perspėjus, o da geriau visai neperspėjus.
● Maži vietiniai streikai nekam netikę. Streiku galima iš karto suturėti visą pramonijos šaką. Ir jeigu šeimininkai bus nesusizgribę, reikia paskelbti visuotinas streikas.
● Pamezdami darbą, neužmirškite pasižiūrėti į mašinų skyrių. Kelias minutes, sutrukę jūs galite, dagi negadinę jų, stebuklus padaryti. Nebebus tuomet reikalo nė naudos „valkatų besamdyti".
Rygos lietuvių blaivybės draugija
„Giedros“ kalendorius, 1913 m.
