1910 metais jis įstojo į Pasaulio pramonės darbininkų (IWW) organizaciją. Visą likusį gyvenimą keliaudamas po šalį ir organizuodamas darbininkų sindikatus, Joelis pašventė kovai su socialine neteisybe. Tada jis ir pradėjo rašyti satyrines bei politines dainas, įgaudavusias vis didesnį populiarumą. Labiausiai žinomos jo dainos „The Preacher and the Slave“, „The Tramp“, „There Is Power in a Union“, „Rebel Girl“ ir „Casey Jones – Union Scab“ dabar tapo darbininkų judėjimo himnais.

1914 m. sausio 10 d. Solt Leik Sičio mieste du ginkluoti nusikaltėliai nužudė bakalėjininką Joną Morrisoną ir jo sūnų Arlingą. Kadangi užpuolikai nieko nepagrobė, policija iš karto įtarė, kad nužudyta iš keršto – vyresnysis Morisonas, tarnavęs policijos pareigūnu, spėjo įsigyti nemažai priešų. Prieš mirtį Arlingui Morrisui pavyko lengvai sužeisti vieną užpuoliką. Sutapus aplinkybėms, Joe Hillas tuo metu buvo mieste ir kaip tik tą vakarą kreipėsi į gydytoją dėl šautinės žaizdos. Tai ir tapo pretekstu jį suimti.

Tuo metu Solt Leik Sityje šautinę žaizdą gauti buvo ne itin sunku – per Hillo teismo procesą jo advokatams pavyko rasti dar bent keturis žmones, tą dieną besikreipusius į gydytojus dėl šautinių žaizdų. Be to, Hillo žaizdos pobūdis rodė, kad jį sužeidė šūvis iš nugaros, jam stovint virš galvos sunertomis rankomis – tai yra visai ne taip, kaip buvo sužeistas plėšikas.

Nežiūrint į akivaizdų kaltinimo absurdiškumą, prisiekusiųjų teismui, kurį sudarė pasiturinčių klasių atstovai, šventikai ir buvę policininkai, prireikė vos kelių valandų pripažinti Joe Hillą kaltu dėl žmogžudysčių. Pagal tuometinius Jutos valstijos įstatymus jis buvo nuteistas sušaudyti. Pakartotinės apeliacijos ir valstijos teismas paliko nuosprendį nepakeistą.

{youtube}KW58m7H2HK4{/youtube}

Vėliau Hillo advokatas Orrinas Hiltonas pasakė: „Svarbiausia, dėl ko valstybė buvo priešiška Joe Hill, yra tai, kad jis priklausė IWW, vadinasi, buvo iš anksto kaltas“. Savo straipsnyje „Appeal to reason”, parašytame prieš bausmės įvykdymą, Hill rašė: „Aš buvau pasirinktas atpirkimo ožiu nes buvau valkata, švedas ir, kas blogiausia, IWW narys – todėl, jų nuomone, bet kuriuo atveju nenusipelniau gyventi“.

1915 metų lapkričio 19 dieną Joe Hillas buvo sušaudytas Jutos valstijos kalėjime. Sakoma, kad jo paskutinis žodis buvo „Ugnis!“ Likus kelioms dienoms iki bausmės įvykdymo jis parašė laišką IWW įkūrėjui „Didžiajam Bilui“ Williamui Haywoodui, pabaigdamas jį žodžiais „Aš žūstu kaip tikras sukilėlis. Nešvaistykite laiko gedului. Organizuokitės.“

Iš http://livasprava.info vertė E.B.

2011 11 23