Šia tema nenorėjau rašyti ir ilgai save atkalbinėjau. Parašyti paskatino trys dalykai: pokalbis su G. ir suvokimas, kad net artimiausi žmonės nesigaudo garsiojo seksualinių mažumų parado/eitynių Vilniuje prasmėje ir žmonių teisėse; laidos „Be grimo“ apie eitynes/paradą pažiūrėjimas; ir Dovilės įrašas apie socialinių garantijų užsitikrinimą ir paprasčiausią dviejų žmonių laimę. Na, ir dar John Dalhuisen („Amensty International“ atstovo) tikslus pasakymas, jog homofobiją stiprina tolerantiškų žmonių tyla ir abejingumas.
Ar tavo kaimynas (pažįstamas ar nepažįstamas) turi teisę nurodyti, ką tu gali kalbėti? Ar turi teisę liepti tavo žmonai/vaikui/broliui/tėvams rengtis tik taip, kaip patinka jam ir ne kitaip? Ar turi teisę nurodyti, ką tu gali daryti ir ko ne? Ar turi teisę kištis į tavo lovos reikalus ir nurodyti, kokiomis pozomis tau mylėtis? Ar turi teisę nurodyti tavo vaikams ar giminėms, ką mylėti? Manau, kad visi atsakysime – ne. Ir apskritai sutiksime, kad joks žmogus neturi teisės mums taip nurodinėti. Tai kodėl tokia daugybė mus supančių žmonių nori taip elgtis su homoseksualiais žmonėmis? Kodėl žmonės jaučiasi turintys teisę nurodyti kaip elgtis kitokiems nei jie? Galų gale kas labiau pažeidžia visuotinę moralę ir etiką – ar viešai skleidžiama diskriminacija, neapykanta ir bandymas riboti žmonių teises, ar ultra-konservatyvioje visuomenėje nepriimtinas, tačiau visiškai normalus, gamtai neprieštaraujantis elgesys?
Šiame įraše nebus diskusijų apie tai, ar homoseksualumas liga, ar homoseksualumas yra iškrypimas, ar homoseksualumas prieštarauja gamtai – jei iki šiol dar tuo esate įsitikinęs, tai puikiai tiktumėte Gražuliui į kompaniją. Apie tai jau pridiskutuota tonos puslapių ir komentarų, pasaulinės medikų asociacijos per tris paskutinius dešimtmečius yra paskelbę pakankamai savo tyrimų ir įrodymų, o homoseksualių žmonių ir šeimų tyrimų gausumas jau gali būti laikomas pagrįstu, todėl kartotis yra tiesiog neįdomu. O jei pavėlavote į diskusiją – patys esate kalti, juk gyvename nebe 15 amžiuje, nesame nosies iš savo trobos neiškišantys žmonės. Nors jeigu ir nespėjate į traukinį, neliūdėkite – net išsilavinę, protingi ir visai gerbiami politikai nustebina savo kritišku požiūriu į homoseksualumą. Taigi, nebijokite, jūs ne vieni :)
Daug kam gali kilti klausimas – kas čia per nuotraukos ir kodėl tokios? Kai Facebook tinkle pradėjo kurtis grupės už ir prieš homoseksualų (bei biseksualų ir transeksualų) eitynes/paradą, buvau labai nemaloniai nustebintas, kai pamačiau, kas iš draugų prisijungė prie prieštaraujančių grupės. Pats nesijungiau nei prie vienos grupės. Suprantu, kad taip mano draugai ir pažįstami išreiškia savo nuomonę, tačiau vis tiek tai buvo nemaloni naujiena man, kadangi galvojau, jog gyvenu tarp labai tolerantiškų žmonių. Pasirodo, ne, nors guodžiau save tuo, jog tai tik mitų ir stereotipų pėdsakas, kadangi žmonės galvoja, jog eitynės/paradas bus pimpalų šou su sekso elementais.
Buvo kraupu skaityti prieštaraujančios grupės komentarus – ten savo „nuomonę“ pareiškiantys žmonės atrodė tokie buki ir trumparegiai, jog netgi darėsi nuoširdžiai liūdna dėl savo tautos. Gerai nors tiek, kad tarp tų rašiusių nepamačiau nei vieno savo draugo. Taigi, nuotraukos ir susijusios su tokiais žmonėmis: kai įsiveliu į diskusiją su kokiu nors nenorinčiu_nieko_girdėti žmogumi, kuris tesugeba pasakyti „Pyd**us reikia žudyti“, „Pyd**ai gaidžiai“ ir panašiai, mano pagrindinis klausimas jam būna labai paprastas – „Ar žiūri lesbiečių pornografiją?“/„Ar tau gražu dvi besibučiuojančios pusnuogės merginos?“ Spėkite, kokį dažniausiai atsakymą išgirstu? Taip, atspėjote.
Kažkodėl mūsų visuomenėje kairioji nuotrauka yra visiškai priimtina ir kokie 90% procentų žmonijos pasakytų, kad ji yra visiškai graži ir normali. Daugumai vyrų ji yra netgi labai seksuali. Tuo tarpu dešinioji nuotrauka – „du pyd**ai, žudyt tokius“. Kuo šios nuotraukos iš tiesų skiriasi? Niekuo. Jos yra visiškai vienodos, tiesiog vienoje yra viena homoseksuali pora, kitoje – kita homoseksuali pora. Kai tie asmenys, kuriems užduodu klausimą, supranta, ką norėjau pasakyti – jie dažniausiai nebeturi ką man atsakyti. Suveblena ką nors panašaus į „čia viskas kitaip, kai merginos, tai normaliau“ ir daugiau neturi ką pasakyti. Nuo kada dvi viena kitą bučiuojančios/masturbuojančios/besimylinčios merginos yra normalu, o du tą patį darantys vaikinai – iškrypimas? Aš įžvelgiu elementarų prieštaravimą sau, kadangi tai yra visiškai vienodi ir normalūs seksualiniai veiksmai, tik juos atlieka skirtingos lyties asmenys. Kažkodėl esame už sistemą, kurioje moters ir vyro atlikti veiksmai būtų vertinami vienodai ir lygiavertiškai, tačiau kai tai susiję su seksualiniu gyvenimu – viskas pasikeičia. Beje, jei esate tas kategoriškas pilietis, kuriam abi nuotraukos yra nepriimtinos – sveikinu jus su tvirta nuomone ir neveidmainiavimu.
Toks mano smulkus pastebėjimas. Dar galima kalbėti apie didįjį šurmulį, kuris kilo, kai visi sužinojo apie gegužės 8 dieną organizuojamą seksualinių mažumų ir jų draugų bei giminių paradą/eitynes. Kai sužinojau, kad jos vyks, nereagavau niekaip – man iš tiesų buvo vienodai, ar jos bus, ar ne, nes turiu nuomonę, jog Lietuvoje homofobiška situacija nėra tokia bloga, kokia yra tarkim Rusijoje ar Ugandoje, kur dėl savo seksualinės orientacijos žmonės yra žudomi. Ar pasieks ir mūsų šalis tokį siauraprotiškumo ir nesuvokiamo idiotiškumo lygį, kai žmonės bus žudomi už savo asmeninį požiūrį ar gyvenimą? Manau, kad ne. Situacija nėra tokia bloga, manau, kad viskas tik gėrės, nors ir ne tokiais tempais, kokiais norėtų homoseksualūs žmonės. Juk moterys balsavimo teisę irgi ne per dieną išsikovojo, o juodaodžiai vergavo ne vieną šimtmetį? Visuotinis aklumas užtrunka ilgai, todėl nereikia norėti per dieną nuversti trūnijančių ir smirdančių dogmų kalnų. Praplėsti akiratį nori toli gražu ne kiekvienas – didžiajai masei žmonių yra daug paprasčiau gyventi savo mažame pasaulėlyje ir nekvaršinti savo galvos „kitokiais dalykais“. Taip juk lengviau ir ramiau, o ir smegenys neperkaista.
Tačiau vis klausiau eitynėms/paradui prieštaraujančių žmonių: kodėl homoseksualai neturi teisės daryti eitynių ir žygiuoti gatvėmis? Kodėl heteroseksualai tai daryti gali, kodėl pensininkai tai daryti gali, netgi fašistai tai laisvai gali daryti – o štai visiškai tokiems patiems žmonėms, su dviem rankom, kojom, ir galva – to daryti nebegalima? Kodėl aš galiu nueiti į savivaldybę ir paprašyti leidimo surengti valentino dienos paradą su daug širdučių – ir jį gausiu? Kodėl leidimą gavo lietuviška radijo stotis ir galėjo vidury miesto surengti bikinių paradą?
Atvirai pasakius, man šie vaizdai sukelia pasišlykštėjimą tais besistaipančiais vyrais su pampersais, ko nesulyginsi su visai gražiu seksualinių mažumų paradu Latvijoje. Taigi, kodėl homoseksualiems asmenims parado štai rengti ir negalima? Kodėl bikinių paradas nesulaukia jokios kritikos, o seksualinių mažumų paradas (net neįvykęs!) pateikiamas kaip blogiausias ever dalykas, įvyksiantis Lietuvoje? Atvirai pasakysiu – neišgirdau dar nei vieno normalaus argumento, kodėl to daryti jiems negalima. Gal kas turite kokį?
Kuo daugiau diskusijų atsirasdavo visuomenėje, tuo mintys vis labiau kaupėsi. Buvo ir smagių dalykų, kurie kėlė nuotaiką. Buvo labai juokinga stebėti, kaip susivienija ir į vieną barikadų pusę stoja žmonės, prieš tai buvę nesutaikomais priešais. Forsai bičiuliavosi su visokio plauko fašistais ir nacionalistais (kaip visada sakiau, jie vieni nuo kitų skiriasi tik apranga), pensininkai su jaunimu, politikai su oponentais, ir netgi tikrai protingi žmonės susilygindavo su bukapročiais savo nekorektiškais viešais pasisakymais ir neetišku diskriminacijos skleidimu. Prasidėjo visuotinis cirkas ir nenumaldomas parado/eitynių maišymas su purvais, kai renginys dar net neįvykęs. Visi bijo nuogų pimpalų ir daug riebių storų vyrų su odiniais diržais.
K’mon, žmonės! Negi jūs tokie užsidarę savo būdelėse ir taip stereotipiškai mąstote? Nebus tam parade jokių pimpalų ir riebių nuogų vyrų. Visi priešininkai kalba apie kažkokias nuogybes, pimpalų demonstravimą ant platformų, sekso scenas gatvėse – atsibuskite, žmonės! Tokių dalykų čia tikrai nebus ir nemanau, kad Lietuvos seksualinės mažumos nusiristų iki tokio žemo lygio. Aš labai tikiuosi, kad paradas bus labai gražus gražių žmonių pasivaikščiojimas, be jokių kvailų plakatų su kvailais lozungais, be jokių pasipiktinimų valdžia ir be jokių kitų nesąmonių. Aš tikiuosi, kad bus daug šypsenų ir daug gražių, spalvingų žmonių, draugų, vaikų, kurie savo nuotaika parodys tai „neapsisprendusiai visuomenės daliai“, kuri nežino į kurią pusę eiti, kad homoseksualūs ir biseksualūs žmonės yra normalūs ir paprasti piliečiai. Ir kad nėra nei jokie pedofilai ar zoofilai. Apskritai, jei manote, kad homo=pedo/zoo, nežinau, ką čia veikiate. Išjunkite internetą ir persismeikite galvą.
Į diskusijas apie paradą/eitynes ir apie homoseksualus šįkart stengiausi nesivelti, nors kartais ir nepavykdavo. Išsidiskutavau jau seniausiai, viskas pasakyta, protingi žmonės išgirdo ką reikėjo. Esu „prareginęs“ ne vieną žmogų šiuo klausimu, esu apturėjęs daug gerų diskusijų, ir savo indėlį jaučiuosi įdėjęs – dabar lieka tik pasvarstymai ir kartkartėmis lakoniški pasiginčijimai. Aišku, labai norėčiau paklausti kiekvieno, kuris prieštarauja homoseksualumo rodymui gatvėse: kodėl mergina su vaikinu gali bučiuotis gatvėje ir taip demonstruoti savo seksualinę pakraipą, o vaikinas su vaikinu – jau nebe? Kodėl pirma pora visuomenės nuomone elgiasi normaliai, o antroji – iškrypėliškai? Ar tai ne tas pats seksualumo ir jausmų demonstravimas? Ar tai ne lygiavertiškas elgesys, tik jį atlieka skirtingi žmonės?
Man vis kildavo klausimas – nuo kada žmonijoje nenormalūs yra tie, kurių mažuma (nors drįsčiau teigti, kad homoseksualių ir biseksualių žmonių yra tikrai ne mažuma)? Kodėl tada taip visi nenorime lygiuotis į tas „žmonių mases“, kuriuos vadiname bukais, kurių pomėgius (televizorių, tinginystę, siauraprotiškumą) laikome prasčiokiškais ir skirtais „tik bandai“? Tačiau kai kyla diskusija apie homoseksualumą, drąsiai puolame į tą „bandą“ ir su visais buduliais, fašistais, piktais pensininkais ir durnais politikais, išsižioję rėkiam ir purkštaujam nepagrįsdami savo nuomonės. Be jokių argumentų, be jokios logikos, bet rėkiame ir jaučiamės teisiausi. Ir moksliniai tyrimai bei apskritai mokslas mums staiga tampa nebepatikimas šaltinis ir prastas argumentas.
Homoseksualūs, biseksualūs žmonės yra visiškai tokie patys kaip mes, jie gyvena tarp mūsų, ir tikriausiai jūsų darbovietėse/tarp kaimynų/tarp draugų tikrai rastumėte jų. Kodėl nerandate? Nes visuomenė yra dar taip sukaustyta savo myžaluose, jog bijo išlipti iš smirdančio kevalo ir atmerkti akis ir suprasti, kad BŪNA kitaip mąstančių ir besielgiančių žmonių. Būna kitaip mylinčių žmonių. Būna jums nesuprantamai besielgiančių žmonių. Susitaikykite su tuo, nes anksčiau ar vėliau teks tai padaryti. Ar spjautumėte savo ilgamečiui geram draugui/draugei į veidą, jei sužinotumėte apie jo/jos homoseksualumą? Ar išsižadėtumėte savo vaiko/brolio/sesers, jei sužinotumėte apie jo/jos homoseksualumą? Jei taip, tai problema tikrai ne juose – problema tik tai jūsų ribotame požiūryje.
Homoseksualius vaikus tėvai išmeta iš namų. Homoseksualius žmones palieka draugai, jie išmetami iš darbo. Homoseksualai yra smerkiami ir žeminami. Ar tai normalus visuomeninis elgesys? Kodėl homoseksualūs žmonės turi vaidinti heteroseksualius žmones ir apskritai apsimetinėti kažkuo kitu, kuo nėra? Paradu/eitynėmis niekas nenori sukelti karo ir iškviesti heteroseksualių šeimų į kovą – tai būtų kvaila. Žmonės tiesiog nori būti pastebėti, suprasti, priimti į visuomenę. Turite kitokį būdą, kaip to pasiekti? Daug kas pasakytų, kad to nereikia, kam čia viešinti savo seksualumą. Aš iš dalies pritarčiau šiai nuomonei, nes pats to nedaryčiau (nors pritariu, jog kiekvienas turim tam lygias demokratines teises). Tačiau yra didelė tokių paradų nauda: daugybė žmonių, dėl susiklosčiusios bendros visuotinės homofobiškos nuomonės, bijo prisipažinti, kad yra homoseksualūs, todėl visą gyvenimą pragyvena baimėje, būna nelaimingi ir savimi nepasitikintys. Liūdna statistika vis dažniau praneša, jog paaugliai pasaulyje, o jau ir Lietuvoje, žudosi dėl to, jog bijo prisipažinti tėvams ir aplinkiniams, kad yra homoseksualūs. Visuomenėje yra sukelta tokia panieka homoseksualiems žmonėms, jog tokie paaugliai, jei tik yra silpnesni psichologiškai, puola žudytis, nes nebežino ką daryti. Jie nežino į ką kreiptis, nes bijo būti pasmerkti. Ar tai yra normalu, jei dėl savo meilės kitam asmeniui žmogus, nerasdamas palaikymo, atima sau gyvybę? Ar tai normalios visuomenės požymis? Tokios mirtys krenta ant pečių kiekvienam, kuris diskriminuoja homoseksualius, biseksualius ir visus kitaip gyvenančius žmones.
Tikiuosi, kad eitynės/paradas nors keliems procentams Lietuvos žmonių atvers akis, apšvies protą ir sugriaus kelias užpelijusias sienas. Tikiuosi, kad eitynės/paradas bus toks gražus, jog spauda nesugebės apie jį parašyti nieko blogo, o visas blogis kris ant budulių, fašistų ir homofobų, susirinkusių kitoje barikados pusėje. O kaip bus iš tiesų – pamatysime gegužės 8-ąją. Būsiu ten, fotografuosiu ir čia smulkiai aprašysiu viską, ką manau. Ačiū, jei kas nors įveikėte šį įrašą iki galo :)
Pabaigai: straipsnis apie homofobišką retoriką iš delfi.lt. Cituoju: „…kartais ir labai artikuliuotai išsakoma, kad homoseksualas negali būti doras, negali turėti moralės ir apskritai nepriklauso (lietuvių) tautai (nuoroda į kilmės grynumą ir „švarumą“) ir yra antitautiškas (suprask, grėsmingas tautos ir valstybės priešas)“. Smagus ir teisingas skaitalas. * Dar skaitalų iš komentarų: keturi lietuviams baisūs klausimai apie homoseksualus. Cituoju: „homoseksualai reikalauja ne išskirtinių, bet įprastų žmogaus teisių, todėl tos teisės turi būti užtikrintos, nes jie yra tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti – lygūs tarpusavyje“.
