Džinas: Gerai, jie yra engiami, diskriminuojami. Tačiau kaip gi dėl žmogžudžių ir vagių? Gal įteisinkime žmogžudystes ir vagystes, kad dėl jų kalti žmonės nebūtų diskriminuojami? Taip pat gal įteisinkime vaikų seksualinį išnaudojimą, kad pedofilai nebūtų diskriminuojami?
Mefisto: Taip, šiuo metu vagys ir žudikai yra diskriminuojami, tačiau turbūt ne taip, kaip tu turėjai omeny. Jiems nesuteikiama teisė pasitaisyti, nesirūpinama jų reabilitacija, kartais bausmės visiškai neracionalios. Pavyzdžiui, kalėjimas tapo bausmė „savyje“, nes sąlygos kalėjime yra tragiškos, be to, ten „baudžia“ kiti įkalintieji – to neturėtų būti, kalėjimas turėtų būti tik prevencinė priemonė, izoliacija nuo visuomenės, kad per atskirties laiką kalinys susimąstytų apie savo poelgius ir t.t. Išskyrus tokius atvejus, kaip kalinimas iki gyvos galvos, mano nuomone, kalėjimas yra betikslis absurdas, tačiau ir šiuo atveju kalėjime kalinys neturėtų kęsti fizinio bei psichologinio kankinimo. Taigi išties mes TURIME kovoti už kalinių teises.
Apie vagysčių įteisinimą. Visų pirma (žiūrint dialektiškai) mes ruošiamės naikinti materialinių gėrybių trūkumą ir privačią nuosavybę, tad vagystės problema turėtų išnykti. Tačiau susikoncentravus į konkretų pavyzdį, ką bendro turi pedofilai ir vagys, pastebėsime, jog jie pažeidžia kito žmogaus teises. Išnaudodami vaiką, kuris dar lytiškai nesubrendęs santykiauti, taip pat protiškai nesubrendęs pasirinkti, pedofilas pažeidžia vaiko teisę į saugią vaikystę bei sveikatą. Vogdamas vagis pažeidžia kito teisę į asmeninį (čia tyčia rašau asmeninį, ne privatų) turtą. Taigi jie kenkia visuomenei bei pažeidžia kitų žmonių teises, kitų žmonių lygybę.
Homoseksualai niekieno teisių nepažeidžia – savaime homoseksualumas tėra seksualinė orientacija (skirtingai nuo „filijų“, kurios yra nukrypimai). Jei du vyrai/moterys jaučia vienas kitam potraukį, nori kartu gyventi ir susieti savo būtį, tai kokių žmonių teises jie pažeidžia? Tačiau šiais laikais jie už tai koneveikiami, mušami – pažeidžiamos jų teisės, jų laisvė.
Džinas: Bet kodėl jie tada rengia tuos visus paradus, propaguoja savo gyvenimo būdą? Kodėl primetinėja savo orientaciją?
Mefisto: Primesti orientacijos neįmanoma. Jei tau patinka moterys, niekas tavęs neįtikins kitaip. Jjei kokiai moteriai patinka kita moteris, joks katalikas ar fašis jos neįtikins, jog turi būti kitaip. Todėl jie priversti slėptis, kartais tai priveda netgi iki savižudybių. Be to, atkreipk dėmesį, ar kada nors matei homoseksualus su plakatais, teigiančiais, jog jie yra „geresni“, arba skelbiančius: „Prisijunk ir tu – tapk gėjumi?“ .
Juo labiau neegzistuoja toks dalykas kaip „homoseksualus gyvenimo būdas“. Tai stereotipai. Gyvenimo būdas nepriklauso nuo orientacijos.
Džinas: Tai kam tie paradai? Kam nuogybių demonstravimas? Kam gegužės 8-osios paradas?
Mefisto: Visų pirma, gegužės 8-ąją vyko ne paradas, o eitynės už žmogaus teises. Ir tai buvo skelbiama iš anksto, kas norėjo, tas žinojo. Valstybinė ir korporacinė žiniasklaida tyčia melavo apie kažkokį paradą ir nuogybes, šitaip atvirai parodydama, kam tarnauja. Beje, eitynėse dalyvavo ne tik homoseksualai, bet ir žmogaus teises palaikantys heteroseksualai.
Pastebėjau, jog dažniausiai per TV rodomi gėjų paradų kadrai yra iš Brazilijos ar iš kokio San Francisko. Kitaip tariant, gėjų paradai vyksta ten, kur pati parado forma yra tapusi tradicija. Lygiai taip pat, kaip šokėjai demonstruoja nuogybes per sambos paradus. Šitaip žmonės švenčia, gėjai – savo emancipaciją, sambos šokėjai – savo šokių šventę. Eitynės ir paradas – dvi atskiros temos. Lygiai taip pat, kaip ne visi heteroseksualai mėgsta heteroseksualius sambos paradus, ne visi homoseksualai mėgsta homoseksualius gėjų paradus.
Eitynės – tai kolona žmonių su plakatais ir transparantais, kurie kažko reikalauja, kažką pamini ar pan. Žodžiu, jokių nuogybių.
Džinas: Gerai, kodėl tada nėra heteroseksualų eisenų ir paradų?
Mefisto: Na, pavyzdžiui, aš esu matęs darbininkų, moterų eisenas, taip pat darbininkų paradus gegužės 1-osios proga, tačiau nė sykio nesu matęs buržuazijos paradų ar vyrų eisenų. Kaip manai, kodėl? Gal dėl tos pačios priežasties nėra ir heteroseksualų paradų? Tarp kitko, buržuazijos eisena visai praverstų, greitai sužinotume visus savo klasinius priešus... (juokiasi)
Džinas: Tai visgi kodėl jie reklamuojasi? Argi tie paradai nėra homoseksualaus gyvenimo būdo propagavimas?
Mefisto: Ne, tai ne reklama. Seksualinės orientacijos primesti neįmanoma. Jei esi gėjus – tokiu ir liksi nepaisant visuomenės spaudimo. Lygiai taip pat, jei tau patinka moterys, niekas tau neįrodys kitaip. Juk XX a. istorijoje būta netgi daugkartinių bandymų pakeisti homoseksualų orientaciją, tačiau iš to nieko neišėjo. Ir galų gale, kaip jau minėjau, nėra tokio dalyko kaip homoseksualus gyvenimo būdas.
Džinas: Sakai nėra? Juk gėjai dulkinasi per šikną, argi čia nėra gyvenimo būdas? Vaikai gali užsimanyti patys tai pabandyti.
Mefisto: Visų pirma, meilės sąvoka yra daug platesnė nei seksualiniai santykiai. Labai keista ir net juokinga, jog kai kurie žmonės visą homoseksualumo problemą susiaurina vaizdingu pasakojimu apie žmogaus užpakalį, kitąsyk tokiu vaizdingu, jog atrodo, kad patys yra tai darę. Nemanau, kad vaikai norėtų „išbandyti“ kažkokius seksualinius santykius su vyru, jei jų netraukia vyrai.
Pirmųjų LGBT eitynių Lietuvoje akimirka
Džinas: Na gerai, tarkim, kad jie nesireklamuoja. O tai ko tada jie ten žygiuoja? Ką, blogai gyvena?
Mefisto: Tai aišku! Juos muša, iš jų tyčiojasi, juos atleidinėja iš darbo. Aišku, jie blogai gyvena.
Džinas: Tai tegu savo rate gyvena, tarp pederastų į savo klubus vaikšto, ir niekas jų nemuš. Tegul viešai nesidemonstruoja.
Mefisto: Pirmiausia pabrėšiu, kad jų vadinti pederastais negalima. Tai jiems yra įžeidimas, ir ne veltui - šis terminas, pirmąsyk pavartotas Platono veikale „Puota“, reiškia „mylintis berniukus“ (išvertus iš senovės graikų kalbos παιδος – berniukas, paauglys ir ραστής – mylintis).
Antra, remdamasis tavo „pasiūlymu“, galiu tau pateikti analogišką, kad suprastum jo absurdą. Taigi vadinsiu tave baudžiauninku. Ir kaipgi tau skambės mano pasiūlymas gyventi tarp savų baudžiauninkų, nesikišti į mūsų, bajorų, gyvenimą, antraip mušim tave?
Džinas: Na, čia ne visai korektiškas palyginimas, juk jie nėra kokia nors socialinė klasė...
Mefisto: Tai yra korektiškas palyginimas, nes jie taip pat yra socialinė grupė. Ją būtų galima pavadinti klase, tik ne pagal ekonominį požymį. Lygiai taip pat būtų galima palyginti su žydais, kurie viduramžiais daug kur buvo suvaryti į getus, savo kvartalus ir gyveno tik „tarp savų“, vėliau tą patį padarė Hitleris.
Džinas: Bet tai ne tas pats, juk gėjams reikia seksualinio gyvenimo. Tegul gyvena atskirai ir dulkinasi, kur problema?
Mefisto: Problema ta, jog homoseksualams reikia ne seksualinio gyvenimo, o socialinio. Jie nori gyventi normalų gyvenimą – dirbti, turėti draugų, atostogauti.
Džinas: Bet kas bus, jei homoseksualas įsimylės į heteroseksualą?
Mefisto: Pasaulis nesugrius – bus lygiai tas pats, kas būna, kai heteroseksualus vaikinas įsimyli į heteroseksualią merginą, o mergina neatsako tuo pačiu. Nemylinčioji pusė atstums įsimylėjėlį, ir tiek.
Džinas: Bet juk gėjai yra kenksmingi bendruomenei – jie mažina gimstamumą. Ką į tai atsakysi?
Mefisto: Na, jie nieko nemažina. Jei žmogus homoseksualus, to nepakeisi ir jo „neatversi“. Taigi, ar jie gyvens slėpdami savo identitetą ir neturės vaikų, ar jie tai darys viešai – demografinė situacija nuo to nepakis. Demografinę situaciją pakeistų leidimas gėjams auginti vaikus – taip jie galėtų auginti papildomą vaikų dalį, tarkime, iš surogatinių motinų.
Džinas: Bet argi du homoseksualai gali užauginti normalų vaiką?
Mefisto: Dar 8-ąjame XX amžiaus dešimtmetyje pasaulinė mokslininkų bendruomenė priėmė nutarimą, jog homoseksualumas nėra psichinis sutrikimas (berods pirmosios tai padarė Amerikos Psichiatrų ir Amerikos Psichologų asociacijos). Kitaip tariant, homoseksualumas visiškai neįtakoja žmogaus protinių savybių. Taigi kyla kitas klausimas – ar du tos pačios lyties atstovai gali užauginti įvairiapusiškai sveiką vaiką? Be abejo, manau, kad taip. Lygiai taip pat vaikų namuose vaikai neturi tėvų, tačiau užauga sveikais žmonėmis.
Džinas: Bet juk visi kalba, jog vaikai iš vaikų namų – vagys!
Mefisto: Tai stereotipas, be to, vagių būna ir ne tik vaikų namuose. Vagimis žmonės tampa ne todėl, kad neturi tėvų, o todėl, kad jiems kažko trūksta. Vagystė – tai būdas užsidirbti. Aišku, jei nekalbėsime apie kleptomaniją.
Džinas: Visgi: ar nemanai kad iš homoseksualų auginamo vaiko tyčiosis bendraamžiai ir tai įtakos jo vystymąsi?
Mefisto: Tyčiosis tik homofobai. Kaip ir šiandien homofobai tyčiojasi iš homoseksualų, šitaip darydami įtaką jų vystymuisi. Psichologinė priespauda, kaip minėjau, kartais priveda netgi iki savižudybės. Tai problema, kurią reikia spręsti. Pas mus ateis suvokimas, jog nėra dėl ko tyčiotis iš jų auginamų vaikų, lygiai taip pat, kaip tolerantiškose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Austrijoje, niekas nebesityčioja iš homoseksualų.
Galų gale, gėjų teisės be vaikų įsivaikinimo galimybės būtų apgaulingas absurdas. Juk tokiu atveju homoseksualai, norintys auginti vaiką, tiesiog būtų priversti slėpti savo orientaciją. Tarp kitko, kas žino, ar Lietuvoje homoseksualai, slepiantys savo orientaciją, šiandien neaugina vaikų? Juk niekas apie tai nesužinotų. Tačiau nematau tame jokios problemos.
Džinas: Skamba gąsdinančiai. Bet gal dėl neįpratimo ir žiniasklaidos įtakos. Na, o dar man kilo klausimas – kam gėjams santuokos? Juk tai religinis dalykas?
Mefisto: Ne, santuokos toli gražu nėra religinis dalykas. Nuo pat pradžių jos sugalvotos kaip socialinė garantija, o religija – tai tik „papuošalas“. Juk santuoka garantuoja socialinę apsauga sutuoktinio mirties atveju, garantijas skyrybų atveju, garantijas į kartu užgyventą turtą. Įsipareigojimas prieš Dievą – atskira tema. Aš asmeniškai ir nemanau, kad BAŽNYČIOJE turėtų būti leista tuoktis homoseksualams – savaime suprantama, tai prieštarauja Biblijai, tačiau jiems reikalinga civilinė santuoka.
