Reaguodama į šią programą, SAMPRO kreipsis į institucijas dėl psichosocialinės rizikos vertinimo „Maximose“. „Manau, kad neva darbuotojų skatinimui sukurta programa greitai bus pasinaudota siekiant dar labiau įbauginti parduotuvių personalą. Dėl menkai apmokamo darbo ir nuolatinio išnaudojimo daugelis žmonių jau jaučiasi netekę orumo, o dabar norima atimti ir jausmus. Geri bus tie, kas sugebės būti robotais. Pakankamai gerų pirkėjų vertinimų nesulaukusiesiems, matyt, bus sukurtas dar vienas pretekstas juos atleisti ar sumažinti algas“, – sako profesinės sąjungos pirmininkė.
Pasak SAMPRO pirmininkės, jei norima užtikrinti gerą aptarnavimą – jog darbuotojai pasitiktų kiekvieną žmogų kupini gerų emocijų, būtų paslaugūs ir visuomet geranoriški – reikia ne kurti sistemas, kontroliuojančias darbuotojų emocijas, bet priešingai – gerinti darbo sąlygas. Tuomet ir šypsenos bus natūralus dalykas. Tuo tarpu naujoji sistema vis tiek neduos teigiamų rezultatų, nes bus vertinami ir dalykai, tiesiogiai nesusiję su kasininko darbu – prekių trūkumas salėje, laukimo eilėje laikas.
„Maxima LT“ neseniai paskelbė, kad per 2009 m. uždirbo 156,78 mln. litų grynojo pelno. „Vietoj to, kad būtų pasirūpinta darbuotojais, kurie šį pelną ir uždirbo, investuojama į sistemas, leisiančias valdyti žmonių jausmus. Argi ne paradoksas? Norima „išspausti“ iš kiekvieno darbuotojo viską, kas tik įmanoma – neva visa tai turėtų suteikti laimės ir akstino aptarnauti klientus lyg jie būtų garsių dizainerių drabužių parduotuvėse“, – teigia „IKI“, „Maxima“, „Norfa“, „Lelija“ ir „Pegasus“ darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos pirmininkė.
Pastaroji „Maxima LT“ iniciatyva ženkliai keičia psichosocialinės rizikos sąlygas įmonėje. Todėl, profsąjungos nuomone, remiantis ES teisės normomis ir gera praktika, įmonė turėtų atlikti naują streso rizikos darbe analizę. SAMPRO artimiausiu metu kreipsis į Valstybinę darbo inspekciją bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl papildomo psichosocialinės rizikos vertinimo „Maximoje“.
www.sampro.lt, 2010 05 12
