Vakarietiški LGBT judėjimai dažnai pristatomi kaip depolitizuotos interesų grupės, kurios taikiai koegzistuoja tolerantiškose visuomenėse, tačiau pasigilinus išryškėja tiek vidiniai judėjimo konfliktai, tiek veiklos metodai, kuriais siekiama visiškai skirtingų tikslų.

Diskusijoje bus apžvelgta judėjimo už seksualinę laisvę istorija ir LGBT judėjimų ypatumai, daugiausiai dėmesio skiriant JAV patirčiai. Lektorius pateiks seksualinės orientacijos bei tapatybės politikos kritiką ir siūlys apsvarstyti įvairias alternatyvas. Remiantis „queer“ judėjimo praktikomis ir teorijomis bei anarchizmo įžvalgomis, bus bandoma nubrėžti kitokius seksualinės ir socialinės laisvės kontūrus.

Pagrindiniai diskusijos klausimai:

1. Ar LGBT judėjimo tikslas yra „normalumo“ įrodymas ir lygybė su „heteroseksualais“, ar radikalesnė visuomenės transformacija?

2. Ar vakarietiškų LGBT judėjimų pasiekimai tikrai yra progresas, ar tiesiog naujų, subtilesnių kontrolės formų įteisinimas?

3. Ar tai tiesiog sutapimas, kad iš Vakarų eksportuojamos radikalios ekonominės „šoko doktrinos“, o socialinio protesto formos, kurias perima vietiniai judėjimai, yra bene pačios konservatyviausios (pvz., liberalūs teisių ir tolerancijos reikalavimai)?

4. Ar LGBT judėjimų politika pasižymi pragmatiška strategija? O gal tai trumparegiškas kompromisas, siūlantis išlaikyti apibrėžtą status quo?

Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė