NKMI yra bene pirmoji moterų organizacija Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirianti jaunų moterų atstovavimui ir problemoms. VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“veikla nukreipta į jaunų moterų, moterų teisių, lygių galimybių problematiką. Socialiniais kultūriniais projektais yra siekiama kelti moterų motyvaciją, skatinti aktyvumą suteikiant tiek fizinę, tiek psichologinę erdvę moterų iniciatyvoms, kūrybai, kritinei minčiai.
Pirmajame „Dilgėlė” žurnalo numeryje kalbama apie moterų judėjimus ir sąstingius. 14-oje straipsnių, kurių autorės vien moterys, nagrinėjamos moterų tapatybės, solidarumo, pasipriešinimo patriarchatui, feminizmo problemos.
Vedamajame Laimos Vaigės straipsnyje „Feminizmas Lietuvoje: prisiimti laisvę ir atsakomybę” nubrėžiamos feministinio Lietuvos judėjimo gairės: „Nėra vieno teisingo kelio būti žmogumi, būti lietuve, būti moterimi, taip pat nėra ir vieno teisingo kelio būti feministe. [...] Ką gi mes galime? Pradėti kad ir nuo mažų sprendimų, kaip balsuoti už tuos ar tas, kurie atstovauja mūsų interesus. Domėtis politikų biografijomis, jų pažiūromis, ir pasinaudoti teise reitinguoti rinkimuose. Nustatyti savo standartus: netoleruoti šovinistinių juokelių savo aplinkoje, susimokėti už save pasimatymuose, užsidirbti savo pinigų, neleisti savęs skriausti, nesutikti su siūlymais perimti lėlės išvaizdą, palaikyti kitas moteris, solidarizuotis. Žingsnelis po žingsnelio, neskubindamos ir neversdamos savęs, tačiau atsisakydamos grįžti atgal, kurstykime ir palaikykime moterų judėjimo ugnį.”
Aušrinė Marija Pavilionienė ragina „iš apačios” kurti moterų judėjimą: „Moterų solidarumo, moterų judėjimo įstatymais nesutelksime. Moterų solidarumas gimsta iš moters išprusimo, išminties ir suvokimo, kad moterys turėjo ir turi bendrą likimą, kurį visuomeninėse sanklodose klostė ir vis dar klosto vyriškoji giminė.”
„Dilgėlėje“ Nr. 1 daug dėmesio skiriama moterų kultūros ypatybėms – geštalto terapijos praktikai, feministinei muzikai, moterų madai, moteriškam kinui, moteriškjam pankrokui, feministinei kino teorijai.
Baigiamajame žurnalo straipsnyje (Juliana Lozovska. Moterų judėjimo perspektyvos Lietuvoje) cituojamas internete rastas vieno „jaunojo feministo“ rašinėlis, pavadintas „Moterų judėjimo vizija iki 2020 metų“:
„Valdžia visiškai apsileido, įvairios institucijos užsidarinėjo, teismai vykdavo tik dėl grožio. Prezidentas paleido Seimą, o pats užsibarikadavo baltuose rūmuose senamiestyje.. Ir tuomet... Tuomet iš visų Lietuvos kaimelių ir miestelių, kampų ir pakampių į sostinę atvyko šviesiausios Lietuvos moterys, naujos vilties žiburys. Tris dienas jos buvo užsidariusios, tris dienas atsiskyrusios nuo pasaulio. Senieji valdinkai ėmė laidyti pokštus, kurti apie suvažiavimą nebūtus dalykus ir visaip kitaip juodint moteris. Bet net jie nuščiuvo, kai, pasibaigus suvažiavimui, jos išėjo iš Seimo rūmų, ir jų laukiančiai praradusių viltį žmonių miniai paskelbė – štai, dvylika šviesiausių Lietuvos moterų, pasivadinusių Vyriausiąja Moterų Taryba, nuo dabar iki tol, kol Lietuvai to reikės, prisiima atsakomybę už Lietuvos valdymą. Buvę valdžios vyrai taip ir liko paspringę rytiniu sumuštiniu.”
Aušrinė Marija Pavilionienė. Moterų auklėjimo metas, arba Ar ne laikas pradėti naują judėjimą
Goda Klumbytė. Ladyfest: moteriškas pankrokas, D.I.Y ir pastangos „atverti“ diskursą
Jekaterina Navickė. Kur aš judu? Pokalbis apie tai, kaip judesys tampa iššūkiu, resursu ir žinia
Laima Vaigė. Ar nauja karta gins savo teises? Merginų problemos ir feministinė veikla Lietuvoje
Skaitykite žurnalą http://www.dilgele.org. „Dilgėlės“ redakcija kviečia prisidėti prie žurnalo kūrimo – rašyti straipsnius, esė, eilėraščius, informuoti apie renginius. Tekstus reiktų siųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
