„Stonewall” – tai 1995 m. režisieriaus Nigelo Fincho sukurta istorinė drama, kurią įkvėpė gėjaus istoriko Martino Dubermano prisiminimai. Tai buvo paskutinis britų režisieriaus Nigelo Fincho filmas – netrukus po filmavimo pabaigos jis mirė nuo ligos, susijusios su AIDS. Nors „Stonewall” yra meninis filmas, Finchas į jį įdėjo keletą dokumentinių interviu su žmonėmis, sukilimo metu buvusiais užeigoje.

 

Stounvolo riaušės, kurias dažnai vadina „Stounvolo sukilimu“ – tai ginkluoti konfliktai tarp gėjų ir Niujorko policijos 1969 m. birželio 27-28 naktį, kuomet policija įsiveržė „Stonewall Inn” barą Grinviče. Tai bene pirmasis atvejis Amerikos istorijoje, kai homoseksualų bendruomenės nariai jėga pasipriešino valdžios remiamai sistemai, persekiojusiai seksualines mažumas.

 

{youtube}ndiFE_3Qdi8{/youtube}

 

Šeštajame ir septintajame dešimtmečiais Amerikos gėjai ir lesbietės susidūrė teisine sistema, kuri buvo nepakantesnė homoseksualams labiau nei tuometinėje SSRS ir Rytų Europoje. Tuo metu JAV policija rinkdavo duomenis apie gėjų barų lankytojus ir skelbdavo juos laikraščiuose, kad užtrauktų gėdą šiuose baruose užtiktiems žmonėms. Be to, Amerikoje tuo metu galiojo „Valstybinės alkoholio kontrolės valdybos“ nurodymas, draudžiantis parduoti alkoholį gėjams ir lesbietėms. Policijos reidai gėjų baruose ir naktiniuose klubuose buvo gan dažnas reiškinys JAV miestuose iki pat septintojo dešimtmečio.

 

„Stonewall Inn” užeiga buvo populiari marginalizuotos gėjų bendruomenės vieta, čia rinkosi transvestitai, transseksualai, prostitucija užsiimantys vyrai, benamiai jaunuoliai ir kitokie visuomenės atstumtieji. Policijos reidai šioje vietoje septintajame dešimtmetyje buvo dažni, tačiau vienas pasirodymas baigėsi kitaip nei iki tol.

 
1969 m. birželio 27-osios, šeštadienio naktį, apie 1 val. 20 minučių prie klubo atvyko policija. Keletas policininkų įėjo į vidų, o moralės policijos būrys pasiliko laukti gatvėje. Baras išjungė muziką ir uždegė šviesas. Tąnakt klube buvo apie 200 lankytojų. Lankytojai bandė pasprukti pro duris ir langus tualetuose, tačiau policija užtvėrė kelią ir pareikalavo stoti į eilę bei pateikti savo tapatybės dokumentus. Viskas vyko kaip įprasta, tačiau tą naktį moterimis apsirengę lankytojai atsisakė eiti su policininkėmis, o vyrai atsisakė pateikti savo dokumentus.
 

Policija areštavo nepaklusniuosius ir iškvietė furgoną. Kuomet jis atvažiavo, minia buvo tyli. Policijai vedant pirmąjį areštuotąjį, kažkas sušuko „Gay power!“, o į furgoną pradėjo skristi monetos ir alaus buteliai. Policija bandė suvaldyti minią, pagriovė keletą žmonių, tačiau tai tik dar labiau ją pakurstė. Žmonės bandė apversti policijos furgoną ir pradūrė jo padangas, minia skandavo „Kiaulės!“, „Policija pydarai!“. Policija, sugriebusi keletą riaušininkų, užsibarikadavo bare. Minioje jau buvo 500-600 žmonių.

 

Stounvolo riauses

 

Šiukšliadėžės, šiukšlės, buteliai, akmenys, plytos – visa tai skriejo į pastato langus. Minia padegė šiukšliadėžę ir įmetė pro langą. Po to demonstrantai įsiveržė pro langus. Kažkas pripylė žiebtuvėlių skysčio ir padegė. Puolimas tęsėsi apie 45 minutes.

 

Liepos mėnesio pabaigoje Niujorke susikūrė „Gėjų išlaisvinimo frontas“ (Gay Liberation Front, GLF), netrukus po to įsikūrė ir „Gėjų aktyvistų aljansas“. Iki Stounvolo riaušių JAV buvo 50-60 gėjų organizacijų, po metų tokių organizacijų jau buvo 2500. Kitaip metais GLF Niujorke organizavo eitynes Stounvolo riaušėms atminti. Eitynėse „Gay Pride” dalyvavo apie 5-10 tūkst. vyrų ir moterų. Nuo to laiko gėjų eitynės ir paradai vyksta visame pasaulyje.  

 
Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė
2010 05 09