1. Atominė energetika – nesaugi.
Branduolinę pramonę kasmet lydi avarijos, gaisrai, sprogimai, radioaktyvi tarša, mirtys ir susirgimai. 1952 m. Chalk River (Kanada) avarija; 1957 m. Majako (TSRS) katastrofa; 1979 m. Three Mile Island-2 (JAV) reaktoriaus avarija; 1986 m. Černobylio (Ukraina) katastrofa, ir t.t. Kalendoriuje sunku rasti dieną be branduolinių avarijų. Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimas 1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje yra didžiausia branduolinė avarija. Jos metu tiesiogiai žuvo 50 žmonių, vėliau apie 4000 mirė nuo radiacijos sukelto vėžio, dešimtys tūkstančių žmonių patyrė žalingą radiacijos poveikį sveikatai. Apie 600 tūkstančių žmonių dalyvavo likviduojant avarijos pasekmes, virš 5 milijonų žmonių gyvena nuo Černobylio sprogimo radioaktyviomis medžiagomis užterštose teritorijose vien tik Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Tiesioginiai materialiniai nuostoliai viršijo 7 mlrd. JAV dolerių. Radiacinis debesis nuo Černobylio praslinko per visą Europą. Daugiau informacijos: www.iaea.org
2. Radioaktyvios atliekos – problema be sprendimo.
Pasaulyje nėra saugaus ir patikimo radioaktyvių atliekų nukenksmino ir laidojimo sprendimo. Dalis radioaktyvių atliekų iš atominių elektrinių lieka pavojingos dešimtis tūkstančių metų. Šalia Lietuvos ir Visagine 3 naujai planuojamose atominėse elektrinėse išvis nesprendžiamas radioaktyvių atliekų klausimas. Ignalinos AE labai radioaktyvios atliekos saugomos 50 metų, nežinant kas bus daroma toliau. Vidutinio ir mažo radioaktyvumo atliekos palaidotos amžiams, jas reikės saugoti 100 metų. Radioaktyvios atliekos susidarys nuo pirmosios atominės elektrinės darbo dienos. Daugiau indormacijos: www.sea-us.org.au
3. Atominė energetika – pavojus dėl terorizmo ir branduolinių medžiagų platinimo.
Saugumo tarnybos ir ekspertai pripažįsta, kad branduolinės jėgainės buvo teroristų taikinyje dar iki 2001 m. rugsėjo 11 teroro akto. Atominių elektrinių pažeidžiamumas ir apsauga nuo atakų kelia susirūpinimą visam pasauliui. Teroristai siekia įsigyti branduolinių medžiagų „purvinoms“ plutonio bomboms. Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) pripažįsta, kad reikia daugiau lėšų ir pastangų, tarptautinių susitarimų branduolinių medžiagų neplatinimui ir apsaugai nuo terorizmo užtikrinti. Daugiau informacijos: www.nci.org
4. Atominė energetika brangi ir neekonomiška.
Atominė energetika yra vienas brangiausių energijos gamybos būdų, ji subsidijuojama visame pasaulyje. Šalia labai brangių reaktorių statybos, į elektros kainą turi būti įskaičiuotas radioaktyvių medžiagų tvarkymas ir reaktorių uždarymas. Nei viena iš 3 AE Lietuvoje ir šalia jos ketinamų AE neturi ekonominio pagrindimo. Suomijoje nuo 2003 m. statomą Olkiluoto-3 1600 MW galios reaktorių planuota paleisti 2009 m. gegužę, bet darbai vėluoja iki 2012 m. birželio. Reaktoriaus statyba turėjo pademonstruoti atominės energetikos gyvybingumą laisvos rinkos sąlygomis, bet nepavyko. Nuo pradinio 2,5 mlrd. eurų pasiūlymo ir 3,2 mlrd. eurų kontrakto kainos, išlaidos išaugo iki 5,5 mlrd. eurų, ir pabaigos dar nematyti. Draudimo kompanijos nedraudžia atominių elektrinių. Daugiau informacijos: www.olkiluoto.info
5. Atominė energetika nėra klimato kaitos sprendimas.
Visame branduolinės energetikos cikle, išskyrus atomo branduolio skilimo procesą, susidaro „šiltnamio dujos“. Urano atsargos – ribotos, idealiomis sąlygomis jų užtektų 75 metams, jei branduolinė energetika išliktų dabartiniame lygyje, patenkinant tik 2,5 proc. pasaulio energijos poreikio. Didinant atominių elektrinių skaičių, susidaro milžiniški kiekiai radioaktyvių atliekų ir kt. problemos. Daugiau informacijos: www.stormsmith.nl, http://archive.greenpeace.org
Baltijos regionas ir kaimyninės šalys gali spręsti savo energijos poreikius įgyvendindamos darnios energetikos sprendimus, kurie sukurs daugiau darbo vietų, panaudos vietinius išteklius ir pritrauks investicijas geresnėmis sąlygomis: reikia taupyti energiją ir efektyviai ją naudoti; vystyti atsinaujinančią energetiką; valdyti energijos poreikius, kurti „protingas“ energetikos sistemas. Daugiau informacijos: www.energybulletin.net
Birželio 15-ąją švenčiama pasaulinė Vėjo diena, skirta vėjo energetikai populiarinti. Šia proga Vilniuje rengiamas dviračių žygis už žaliąją energiją! 18:30 val. išvažiuojame nuo parko, esančio šalia karaliaus Mindaugo paminklo, ir Katedros aikštės Vilniuje. Maršrutas: Katedros aikštė – Gedimino pr. – Mickevičiaus g. – Vytauto g. – Upės g – Žvejų g. – Olimpiečių g. (po tiltu įlendame į atskirą dviračių taką) – sustojimas Žirmūnų paplūdimyje – Kareivių g. (tilto šaligatvis) – Vileišio g. – Sluškų g. – Arsenalo g. – Goštauto g. – Baltasis tiltas. 20:00 val. atvažiuojame prie Baltojo tilto. Čia improvizuos „Kito kampo” mitų griovėjai, muzika ir žalia pieva. Daugiau informacijos: www.globalwindday.org, www.lvea.lt, dalyvių registracija „Facebooke“: www.facebook.com
