Pradedant nuo antrosios feminizmo bangos laikų pornografija yra kertinis akmuo, dalijantis feminizmą į skirtingas stovyklas. „Anti-porn“ judėjimas kritikuoja pornografiją, matydamas joje seksualinio išnaudojimo sistemą, kurioje kūrėjai ir vartotojai yra vyrai, o moterims atitenka pasyvaus seksualinio objekto vaidmuo. Dvi žinomiausios pornografijos kriminalizavimo Amerikoje šalininkės Katherine MacKinnonn ir Andrea Dworkin tiesiogiai sieja pornografiją su smurtu, apibrėžiančios ją kaip vizualinę seksualinio pobūdžio medžiagą, kuri subordinuoja moteris per vaizdą ar žodžius. Anot jų, pornografija yra blogis savaime, kadangi dehumanizuoja moteris kaip seksualinius objektus, pavaizduoja jas besimėgaujančias smurtu, redukuoja jas iki jų kūno dalių, bei skatina realiame gyvenime atkartoti ekrane ar žurnale matytus brutalius vaizdus.
Tuo tarpu šis požiūris yra kritikuojamas tiek „pro-porn“ feminisčių, tiek seksualinių paslaugų teikėjų judėjimų, kurie sako, kad pornografija yra kenksminga tik todėl, kad šis darbas yra stigmatizuotas ir marginalus. Anot jų, pornografijos cenzūra yra totalitarinė kišimosi į individo intymų gyvenimą priemonė, kadangi niekas nėra labiau privatu negu žmogaus seksualinė vaizduotė ir tas pavidalas, kurį ji ar jis jai suteikia. Daugelis šio požiūrio šalininkų apibrėžia pornografiją tiesiog kaip vieną iš darbo tipų, kiti teigia, kad tai yra instrumentas savirealizacijai, menui, politiniam ir etiniam aktyvizmui.
Per pastarąjį dešimtmetį šie debatai pasikeitė iš esmės, kadangi atsirado naujos pornografijos rūšys, nauji žanrai ir nauji produkavimo būdai. Moterys šioje pornografijoje užima anaiptol ne pasyvaus objekto vietą, o atvirkščiai – yra kūrėjos, prodiuserės, fotografės, aktorės ir vartotojos. Be to, skype, blogų ir webkamerų eroje pornografija tapo ne tik greičiau ir pigiau prieinama, bet ir lengviau kuriama, kas paskatino spartų „Pasidaryk pati(s)“ tipo medžiagos plitimą. Alternatyvioji pornografija, tokia kaip moterų pornografija, indie porno, queer porno, edukacinė pornografija, vegetarų pornografija, sadomazochistinė pornografija kvestionuoja ribas tarp lyčių, heteroseksualumo ir homoseksualumo, dominavimo ir subordinacijos, smurto ir geismo.
Kaip feminizmas turi matyti šią alternatyvią pornografiją? Ar iš tikrųjų įmanoma tokia pornografija, kuri nežemina ir nesudaiktina moters? Ką šiandien reiškia būti pornografijos kūrėja(u) ir vartotoja(u)? Apie tai – Feministinio Fronto diskusijoje.
