Revoliucinė banga, plintanti arabų pasaulyje, smogė būtent tada, kai beveik niekas to nesitikėjo. Likus kelioms dienoms iki masinių demonstracijų Egipte JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, pareiškė, kad Egipto valdžia yra stabili. Tačiau vis didėjantis skurdas ir nedarbas bei ilgai kaupęsis užslėptas pyktis staiga pratrūko.
Revoliucijos jau įvyko Tunise ir Egipte, kitais karštaisiais taškais gali tuojau tapti Alžyras, Jemenas ir Jordanija. Vienas įdomesnių revoliucinių reiškinių – masių kuriami vietiniai komitetai. Siaučiant plėšikams, kurių dalis yra slaptosios policijos pareigūnai, žmonės sukūrė šiuos komitetus kaip išties demokratines institucijas, sudarančias atsvarą valdančiajam elitui ir jo autoritarinėms institucijoms.
Kaip įvykiai klostysis toliau? Kurioje arabų šalyje revoliucija labiausiai tikėtina? Ar Tunise ir Egipte įvyko tik paprastas valdžių pasikeitimas? Ar tai tik lokalus maišto pliūpsnis, ar pasaulinės revoliucijos pradžia? Į šiuo klausimus bandysime atsakyti kartu su E. Račiumi ir G. Šabasevičiūte.
Edgūnas Račius: „Manyta, kad režimai Šiaurės Afrikoje stabilūs ir patikimi, juos rėmė JAV. Visgi Tuniso pavyzdys parodė, jog šiuo metu viskas yra kitaip, nes režimai nebegali rizikuoti, nebenori susidoroti su savo priešininkais. Dar viena priežastis – socialinė, demografinė visuomenės kaita. Prieš kelias dešimtis metų, kai dabartiniai režimai tik brovėsi į valdžią, arabų visuomenė buvo agrarinė ir menkai išsilavinusi, dabar – viskas priešingai. Arabų pasaulyje daugybė jaunų, išsilavinusių, organizuotis mokančių žmonių. Jau yra kritinė masė žmonių, kurie gali įvardyti daiktus tikraisiais vardais, protestuoti, reikšti savo nuomonę. Visgi vargu, ar galima tikėtis domino efekto visame arabų pasaulyje. Egipte vieni žmonės nori daugiau socialinių ir ekonominių garantijų, kiti – daugiau saviraiškos laisvės, treti – vakarietiško tipo demokratijos. Šiandien Hosnis Mubarakas atsistatydino. Gyvenimas Egipte bei Tunise pamažu grįžta į senas vėžes. Tačiau kyla Jemenas, Alžyras. Ar tai bus naujos epochos pradžia – pamatysime jau greitai.“
Giedrė Šabasevičiūtė: „Abi pusės – ir Mubarako šalininkai, ir jo priešininkai – dabar vadina vieni kitus „baltageya“ ir nenori pripažinti, kad egzistuoja priešingų politinių pažiūrų žmonių grupės. Atsisakymas pripažinti, kad Mubarako šalininkai ir jo priešininkai taip pat priklauso Egipto visuomenei, sukuria labai pavojingą padėtį, galinčią baigtis pilietiniu karu. „Broliai musulmonai“ nėra radikalūs islamistai. Jie nuosaikūs islamistai. Akivaizdu, kad įvykus laisviems rinkimams, jie ateis į valdžią. Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad Egipte pasikartos Irano revoliucija – šiandien visai kitas laikmetis, visai kitos politinės sąlygos. Realiausia, kad į valdžią atėjus „Broliams musulmonams“, bus sukurta į dabartinį Turkijos režimą panaši tvarka. Tačiau Egipto žmonėms dar labai toli iki laisvų rinkimų.“
LUNI info
2011 02 19
{youtube}WWLrkM6OPzw{/youtube}
