Diskusijoje bus aptariamos savivaldos ir gyventojų bendruomenių kūrimosi problemos. Ypatingo dėmesio susilauks š.m. vasario 27 d. vykę savivaldybių tarybų rinkimai.

Atsivertus Vilniaus miesto rinkiminį leidinį, jame mirga nekaltai besišypsantys veidai. Vieni savo užnugariu pasirenka Vilnių, kiti partiečius kaip kareiviukus išstato, treti net naujagimius iškėlę ant rankų rodo. Kandidatai vilioja rinkėjus kaip nekaltos mergelės ir patys viliasi į tą rojų patekti.

Šie rinkimai šiek tiek skiriasi nuo buvusių. Juose kaip fiziniams asmenims leista dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovams. Atrodo, partinės organizacijos turėtų patirti išbandymą. Tik ar pajėgūs visuomenės atstovai konkuruoti su gerai finansuojamomis partijomis?

Kas valdo Vilnių? Miesto politikai, valdžios institucijos ar už jų nugarų stovinčios monopolistinės verslo struktūros? Tuomet ar gali būti, kad ateitų nepriklausomi, niekieno nepaveikti žmonės ir bandytų vesti miestą teisingu keliu?

Ar vertas Vilnius, kad būtų išvestas iš chaoso ir garsėtų ne skurstančiais vilniečiais, vis didėjančia tarša ir visuomenines erdves pasigrobiančiais prekybos centrais, o kultūrą bei aplinką puoselėjančiais žmonėmis?

Ar neišrinkome tų, kurie buvo jau iš anksto sustatyti į postus ir paskirstyti po sąrašus? Tų, kuriems už nugarų stovi stambios įmonės, per pastaruosius metus baigiančios įsiurbti visą Vilniaus komunalinį ūkį, energetiką, gyventojų aptarnavimą? Kodėl taip yra? Juk turėtume žinoti ir už tokius nebalsuoti.

Ar tai, kas vadinama „savivaldybėmis“, įkūnija Lietuvos gyventojų savivaldą? Kokios savivaldos reikėtų mūsų šaliai? Ar besikuriančios gyventojų bendruomenės ir yra tikrieji savivaldos dariniai?

LUNI informacija

2011 02 27