Carlosas Marighella (1911–1969) – brazilų marksistas, revoliucionierius ir rašytojas, žuvęs kovoje su tuometine Brazilijos karine diktatūra. Nuo pat jaunystės Marighella buvo aktyvus įvairiųjų radikalių kairiųjų judėjimų dalyvis. „Trumpas miesto partizanų vadovėlis“ pirmą kartą publikuotas 1969 metais. Marighella jame glaustai aprašė, kaip nuversti diktatūrinį šalies režimą. Priešingai Che Guevarai, Marighella labiau akcentavo kovą ne kaimo vietovėse, o miestuose. Šis veikalas padarė didelę įtaką Trečiojo pasaulio išsivadavimo judėjimams. Daugelyje šalių „Vadovėlis“ buvo uždraustas, tačiau kai kur jis buvo atspausdintas legaliai ir susilaukė didelio pasisekimo.
„Trumpo miesto partizanų vadovėlio“ įžanga
Norėčiau pradėti nuo kelių dedikacijų. Visų pirma, skiriu šį darbą Edsonui Soutui, Marcui Antonijui Brasui de Carvalhui, Nelsonui Josui de Almeidai („Escoteirai“) ir kitiems didvyriškiems kovotojams bei miesto partizanams, kurie krito nuo karo policijos, kariuomenės, laivyno, oro pajėgų ir spec. tarnybų žudikų – nekenčiamų represinės karinės diktatūros įrankių – rankų.
Taip pat skiriu jį drąsiems kovos draugams, vyrams ir moterims, įkalintiems viduramžiškuose Brazilijos vyriausybės kalėjimuose ir pasmerktiems kankinimams, kurie pranoksta baisius nacių nusikaltimus. Galiausiai jį skiriu į nelaisvę paimtiems ir žuvusiems savo bendražygiams, kurių atminimą gerbiame. Nepaisant nieko, mes turime tęsti kovą.
Kiekvienas draugas, kuris pasisako prieš karinę diktatūrą ir nori kovoti, gali prisijungti prie kovos – nesvarbu, kokia nereikšminga atrodytų jo užduotis. Raginu visus, kurie skaito šį „Trumpą vadovėlį“, nelikti abejingais ir pasyviais, imti vadovautis šiomis instrukcijomis ir iš karto prisijungti prie kovos. Raginu primygtinai, nes bet kokiomis aplinkybėmis revoliucionieriaus pareiga yra įvykdyti revoliuciją.
Kitas svarbus reikalas – reiktų ne tik perskaityti šį „Trumpą vadovėlį“, bet ir išplatinti jo turinį. Platinimas prasidės tada, kai tie, kurie sutinka su idėjomis, nukopijuos arba atspausdins šį „Vadovėlį“ brošiūros pavidalu (žinoma, nuo to ginkluotos kovos būtinybė nesumažės).
Šį „Trumpą vadovėlį“ parašiau dėl to, kad norėjau išsakyti ir susisteminti idėjas, atspindinčias asmeninę Brazilijoje kovojančių žmonių patirtį, prie kurių man teko garbė prisidėti. Kad kai kurie asmenys negalėtų abejoti tuo, ką skelbia šis „Vadovėlis“, ir kad nebūtų galima neigti faktų ar teigti, jog nėra sąlygų kovai, būtina prisiimti asmeninę atsakomybę už tai, kas sakoma ir daroma. Todėl tokio tipo darbuose anonimiškumas tampa problematiškas. Svarbu yra paruošti patriotus, pasiryžusius kovoti kaip tikri kariai, bet daryti tai geriau už juos.
Kaltinimai „terorizmu“ ar „smurtu“ jau nebeturi tos neigiamos prasmės, kokią turėjo anksčiau. Jie įgijo naują rūbą, naują spalvą. Jis jau nebeskaldo ir nebediskredituoja; atvirkščiai, yra itin patrauklūs. Šiandien būti kovotoju ar teroristu – bruožas, kuris suteikia garbės geros valios žmogui, nes tai aktas, vertas revoliucionieriaus, stojančio į ginkluotą kovą prieš gėdingą karinę diktatūrą bei jos žvėriškumus.
Carlos Marighella, 1969 m.
A.lt info, 2011 05 03
