Bene ryškiausias inteligentijos oportunizmo [pranc. opportunisme < lot. opportunus – patogus, naudingas] pavyzdys – Bronys Raila, išsiskyręs savo politinių pažiūrų nenuoseklumu. Studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete, jis iš pradžių bandė veikti Lietuvos socialdemokratų partijos aplinkoje, 1930–1931 m. aktyviai veikė prokomunistinės ideologijos žurnale „Trečias frontas“, o šį valdžiai uždarius, po kurio laiko metėsi į valdžioje buvusią Lietuvių tautininkų sąjungą, dešiniąją, priešingą savo ideologija. 1934 m. įstojęs į šią partiją, B. Raila per trumpą laiką pasidarė vienu tautininkų ideologų, nuolat politinėmis temomis pasisakė per radiją, rašė straipsnius.

Taigi okupacijos išvakarėse B. Raila išsiskyrė kaip aršus komunizmo ir Sovietų Sąjungos simpatikų priešininkas, tačiau jo pažiūros kardinaliai pasikeitė Lietuvos okupacijos pradžioje. B. Raila ėmė rašyti eilėraščius, šlovinančius sovietų kariuomenę. Eilėraščių pavadinimai gana tiksliai atspindi jų turinį: „Išsilaisvinimas“, „Dėkui tau, raudonarmieti!“, „Tautų brolybė“, „Niekuomet nebesugrįš“. Maža to, jis jau nuo 1940 m. rudens vėl pasidarė didelis sovietų priešininkas, aktyviai dalyvavo pronacistinio Lietuvių aktyvistų fronto (LAF’o) veikloje.

1944 m. palikęs Lietuvą, B. Raila ir toliau liko aktyvus: dažnai kreipdavosi į lietuvių tautą per Laisvės radiją ir nuolat rašė lietuvių išeivijos spaudoje. Emigracijoje tęsėsi B. Railos – antikomunisto, kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę – veiklos baras, susijęs su Lietuvių aktyvistų fronto veikla, kuri istoriografijoje plačiau aptarta. 1996 m. JAV miręs B. Raila apie savo „kairiojo aktyvisto“ praeitį kalbėdavo nenoriai, o apie sovietinę kariuomenę šlovinančius eilėraščius niekur neužsiminė. 1996 m. Bronys Raila buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Paskaitoje lektorius kalbės ir apie kitus pažiūras dažnai keitusius inteligentus – V. Krėvę-Mickevičių ir pan.

LUNI info

2011 10 18