2011 m. gegužės 15 d. Ispanijoje prasidėjo masinės „¡Democracia Real YA!” demonstracijos. Madride ir Barselonoje savaitgaliais į gatves išeidavo po pusė milijono žmonių. Lietuvoje šis judėjimas įkvėpė nedidelius susibūrimus Kaune ir Vilniuje. Birželio 5 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje ir birželio 12 d. Vilniaus V. Kudirkos aikštėje susirinko po 15-20 jaunuolių.

Rugsėjo 17 d. Amerikoje šis judėjimas virto masinėmis „Occupy Wall street” („Užimk Volstritą”) akcijomis. Spalio 15 d. į beveik tūkstančio miestų gatves išėjo 82-iejų šalių gyventojai, reikalaujantys socialinių pokyčių ir tikrosios demokratijos. Tuo tarpu Vilniuje spalio 15-osios protesto akcija, į kurią susirinko vos keliolika žmonių, buvo paversta visiška protesto parodija. Šią publiką, prisidengusią „pasaulinės spalio 15 d. revoliucijos“ vėliava, į aikštę atvedė atviras nacionalizmas, klerikalizmas, homofobija ir stiprios rankos troškimas, virtęs noru pasodinti į „Lietuvos Karalystės" sostą D. Grybauskaitę ir Jėzų Kristų…

Kokios „¡Democracia Real YA!” ir „Occupy Wall street” judėjimo perspektyvos Rytų Europoje ir Lietuvoje? Ką reiktų daryti, kad 99 proc. Lietuvos gyventojai įsilietų į šį masinį judėjimą už savo teises, nukreiptą prieš 1 proc. galingųjų? Kuri Vilniaus aikštė galėtų tapti lietuviškuoju Madrido Puerto del Sol ir Niujorko Taims aikščių analogu? O gal tokios akcijos Lietuvoje iš viso neįmanomos?   

FB grupė „Už tikrąją demokratiją" www.facebook.com

LUNI info

2011 11 08