Autoritarizmas apibrėžiamas ne tik kaip diktatūrinė valstybės valdymo forma, bet ir kaip viena iš moralinio dogmatizmo formų, reikalaujanti remtis autoritetu. Šiuolaikinėje visuomenėje priimta kasdien remtis pačiais įvairiausiais autoritetais. Be autoritetingų specialistų citatų neapseina nė vienas mokslinis straipsnis, o be autoritetingų tėvų pamokymų – nė vienas pokalbis su vaikais ar paaugliais.
Kaip giliai autoriteto galia įsišaknijusi mūsų sąmonėje, puikiai parodė Jeilio universiteto mokslininko Stanley‘io Milgramo 1963 m. atliktas eksperimentas, kurį jis vėliau aprašė knygoje „Paklusnumas autoritetui: eksperimentinis tyrimas“ („Obedience to Authority: An Experimental View“, 1974). Mokslininkas tyrė, kaip elgiasi žmogus, iš autoritetingo šaltinio gavęs nurodymus, kurie kertasi su vidinėmis tiriamojo nuostatomis. Tiriamieji buvo suskirstyti į „mokytojus“ ir „mokinius“. Autoritetingas mokslininkas įsakydavo „mokytojams“ bausti vis stiprėjančia elektros srove „mokinius“, jei tik šie pateikdavo klaidingą atsakymą.
{youtube}XpIzju84v24{/youtube}
Eksperimento rezultatai šokiravo. Priešingai nei manyta prieš eksperimentą, dauguma bandomųjų pakluso „autoriteto“ nurodymams ir be jokio gailesčio baudė „mokinius“ elektros šoku. 65 proc. „mokytojų“ priėjo iki skalės pabaigos ir paleido 450 voltų elektros srovę žinodami, kad „mokinys“ jaučia nepakeliamą skausmą. Eksperimentas parodė, jog paklusnumas autoritetui taip giliai įsišaknijęs mūsų sąmonėje, kad verčia mus paklusti net tada, jei jaučiame didžiules moralines kančias ir vidinį konfliktą.
Iš tikrųjų S. Milgramas sugalvojo šį eksperimentą norėdamas išsiaiškinti, kodėl eiliniai vokiečiai karo metais pakluso nacių įsakymams ir savo rankomis sunaikino milijonus žmonių, uždarytų koncentracijos stovyklose.
Atlikęs eksperimentą JAV, jis norėjo vykti į Vokietiją, kur, jo nuomone, gyvena klusnūs žmonės. Tačiau mokslininkui užteko ir Konektikuto gyventojų: „Aš nustačiau tokį aukštą klusnumo lygį, kad man nėra jokio reikalo keliauti į Vokietiją“. Eksperimentas buvo pakartotas dešimtis kartų su skirtingais žmonėmis įvairiose šalyse. 2002 m. žurnale „Psychology Today“ Merilendo universiteto tyrėjas Thomas Blassas paviešino visų pakartotinių eksperimentų rezultatus – skalės pabaigą pasiekia, t.y. autoritetui besąlygiškai paklūsta, nuo 61 iki 66 proc. žmonių.
2010 m. Prancūzijos televizija „France 2” parodė projektą, kuris buvo pavadintas „Le jeu de la mort“ („Mirties žaidimas“). Jo pradžia atrodė kaip įprastas televizijos šou – daili ir linksma vedėja žadėjo neregėtas pramogas ir jaudulį. Laidos dalyviams buvo pateikiami gana paprasti klausimai, tačiau į juos atsakydavo ne visi. Klaidingai atsakiusiųjų laukė bausmė – 460 voltų elektros šokas. Bausmes vykdė kiti laidos dalyviai.
Vėliau paaiškėjo, kad „Mirties žaidimas“ buvo tik sumaniai parengtas eksperimentas. Televizijos prodiuseriai kūrė dokumentinę laidą, kuri atskleistų, kokią įtaką žmogaus elgesiui gali daryti televizijos kameros ir įsakmus šou vedėjas. Pasirodė, kad dauguma žmonių, atsidūrusių tokiame žaidime, aklai paklustų laidos vedėjo nurodymams kankinti ir net nužudyti kitą žmogų…
{youtube}ezR5BPVx7s8{/youtube}
LUNI info
2011 11 21
