Istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vyriausiasis specialistas Alfredas Rukšėnas išnagrinėjo lietuvių, 1941–1944 m. tarnavusių Kauno TDA 1-ajame ir 2-ajame pagalbinės policijos tarnybos batalionuose, dalyvavimo žydų ir kitų asmenų grupių žudynėse motyvus. Remdamasis archyviniais duomenimis, istoriografija, socialinės psichologijos mokslo žiniomis, jis išskyrė šešis vidinius veiksnius, kurie skatino lietuvius dalyvauti žmonių naikinimo akcijose. Tai pareiga, baimė, neigiami vaizdinai, sadizmas, girtumas ir turto poreikis.

     A. Rukšėno nuomone, pagrindinis veiksnys, skatinęs dalyvauti žudynėse, buvo pareigos jausmas. Kariai, stodami į batalioną, prisiimdavo pareigą paklusti įsakymams. Žydų, kitų asmenų grupių naikinimo operacijos buvo vykdomos įsakymo tvarka, t. y. pirmiausia apeliuojant į pareigos jausmą, o tik po to į kitus penkis vidinius veiksnius: baimę nepaklusti įsakymui, neigiamus rusų, žydų, marksistų, komunistų, sovietinių aktyvistų vaizdinius, sadistinį pradą, polinkį į svaiginamuosius gėrimus ir norą praturtėti.
    

     Paskaitoje bus aptariami ir atvejai, kai Kauno savisaugos dalinių kariai prieš žydus nukreiptus veiksmus atliko būdami už bataliono ribų arba dar prieš įstodami į jį. Tokie veiksmai buvo atlikti neigiamų vaizdinių, keliančių neapykantos ir keršto jausmus, pagrindu. Šie veiksmai ypatingi tuo, kad juos atliekant karių nevaržė pareigos jausmas, jis šių veiksmų nenulėmė. Tokiu atveju neigiami vaizdiniai laikytini pagrindiniu veiksniu, skatinusiu atlikti žudikiškus veiksmus.

     LUNI info

     2012 02 20