Filmas bus rodomas prancūzų kalba SU LIETUVIŠKAIS SUBTITRAIS (ačiū Jurgiui!). Kino seansas vyks „Misterijos“ baro II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.

     Filmas „Oro atspalvis raudonas“ („Šypsena be katino“) sukurtas iš dviejų dalių. Pirmoji filmo dalis „Les Mains fragiles“ („Gležnos rankos“) pasakoja 1968 m. gegužės Paryžiaus studentų sukilimo istoriją. Jos pavadinimas kilo iš 1968 m. gegužės demonstracijų transparanto „Darbininkai perims pasipriešinimo vėliavą iš gležnų studentų rankų“. Pasakojimas žiūrovams primena romantiškus laikus, kada revoliucija pleveno ore ir atrodė lyg Češyro katino šypsena iš Lewiso Carroll „Alisos Stebuklų šalyje“.

          

     Antroji filmo dalis „Les Mains Coupees“ („Nukirstos rankos“) pasakoja apie kiek vėlesnius laikus: 1968 m. „Prahos pavasarį“ ir sovietų invaziją į Čekoslovakiją, 1969 m. Prancūzijos „Kairiųjų sąjungos“ susikūrimą, 1970 m. į valdžią Čilėje atėjusį Salvadorą Allendę ir Pinocheto diktatūros įvedimą 1973 m. Filmas nužymi kairiojo judėjimo krytį, atsiradusį dėl vidinių nesutarimų bei didžiųjų pasaulio imperijų (TSRS bei JAV) siekio išlaikyti status quo.

          

     {youtube}nmOh9nEUEjI{/youtube}


     Balandžio 5 d., ketvirtadienį, 17 val., Laisvasis universitetas (LUNI) tęs paskaitų ciklą apie revoliucinius 1968 m. įvykius Europoje. Šį kartą paskaita bus skirta 1966-1970 m. Prancūzijos ir Čekoslovakijos kinematografui. Apie 1968-ųjų neramumų pranašystes bei atgarsius prancūzų ir čekų-slovakų kine papasakos sinefilas Darius Pocevičius. Paskaita bus gausiai iliustruota to meto vaidybinių bei dokumentinių filmų ištraukomis. Renginys vyks Energetikos ir technikos muziejaus rūsio salėje, Rinktinės g. 2, Vilniuje.

    

     1968 m. įvyko du pasaulinės svarbos įvykiai: Paryžiaus studentų revoliucija ir demokratinio komunizmo eksperimentas, vėliau pavadintas „Prahos pavasariu”. Tų metų gegužę prasidėjęs Prancūzijos studentų sukilimas buvo užgniaužtas konservatyvių miesčionių, o sukilusius Čekoslovakijos gyventojus 1968 m. rugpjūtį tankais sustabdė sovietų vadovybė, sėdėjusi Kremliuje.

     Abu šie politiniai įvykiai buvo tampriai susiję su svarbia to meto kultūros apraiška – kinematografu. Visuomenės pokyčiai, išsilieję neramumais gatvėse, buvo išpranašauti abiejų šalių režisierių kino juostose. Progresyvūs prancūzų režisieriai tiesiogiai solidarizavosi su maištaujančiais studentais ir nutraukė 1968 m. gegužę turėjusį vykti tarptautinį Kanų festivalį. Vėlesni revoliucijų pralaimėjimai atsispindėjo niūriomis apokaliptinėmis juostomis.

     Lektorius tikisi, kad auditorijai bus įdomu palyginti skirtingo žanro, bet tiems laikams labai novatorišką prancūzų bei čekų-slovakų kiną.

     LUNI info

     2012 04 03