Skiriu savo dešiniajam skruostui

Viena tiesiausių ir beatodairiškiausių pasipriešinimo technologijų yra ta, kurios pagalba galima tapti visišku nesavanaudžiu ir absoliučiu skurdžiumi, tai yra visiškai atsisakyti nuosavybės. Kiekvienas mūsų puikiai žino, kaip sunku netekti to, kas paprastai sudaro mūsų buitį, mūsų egzistencinę rutiną, mūsų kasdienes šlykštynes. Sunku, oi kaip sunku kam nors padovanoti į akį kritusius marškinius, knygą arba paveikslą, jau nekalbant apie automobilį arba butą.

Bet tokius dovanojimo aktus vis dėlto reikia praktikuoti kuo dažniau – iki visiško asmeninės nuosavybės likvidavimo. Pereidamas į nesavanaudžių vargšų klasę, buvęs šeimininkas priartėja prie miškuose gyvenančio laukinio žmogaus, kuris priverstas pažinti pasaulį. Be pinigų ir turto kuo geriausiai pažinsi visus kitus: draugus, mylimuosius, kolegas, visuomenę, kurioje gyvename, tikrąją kultūrinių principų, kuriais mes vadovavomės, vertę. Išdalinti pinigus ir turtą – reiškia pereiti į kitą politinės ekonomijos sistemą: skaitykite Bataille’ų (9).

Jis kalba mums apie prakaito ir nesavanaudiško atsidavimo ekonomiką, apie išeikvojimo ekonomiką, apie prabangą, kuri pasiekiama tik Saulei ir jos maldininkams. Bataille’us mus moko beatodairiškos orgazmo, skurdo ir pasidalinimo ekonomikos. Tai radikali priemonė pakeisti save ir tą realybės plotelį, kuriame mes betarpiškai egzistuojame.

Bet turime atminti, kad likę pliki ir be cento kišenėje, mes galėsime priešintis valdžiai tik kūnu ir kalba, tik sąmoningumu ir supratimu. Jokių kulkosvaidžių, jokio napalmo. Tik tušti pilvukai ir ištinę liežuviukai-žalčiukai.

Gana įdomų ir radikalų kovos prieš nuosavybę būdą praktikavo žymus rusų poetas futuristas Velimiras Chlebnikovas. Kaip pasakoja amžininkai, skaitydamas kokią nors knygą, Chlebnikovas išplėšdavo kiekvieną ką tik perskaitytą puslapį, tai yra, vietoj to, kad perverstų puslapį, jis jį išplėšdavo. Tokiu būdu Chlebnikovo perskaitytų knygų praktiškai nebelikdavo. Taip poetas šaudė iškart į du taikinius: į intelektualinę ir į materialinę nuosavybę. Pykšt ir pokšt!

______________________

(9) Georges Bataille (1897–1962) – prancūzų rašytojas ir fi losofas, Prancūzijos kairiųjų intelektualų lyderis 1930–1950 metais. 1935 m. inicijavo antikapitalistinį, antifašistinį ir antiparlamentaristinį judėjimą „Contre-Attaque” („Kontrataka“). Dalyvavo gatvės manifestacijose, kovojo prieš reakcingą nacionalistinę organizaciją „Action française“ („Prancūzų veiksmas“). Įkūrė slaptą „šventąją“ draugiją „Acéphale“, kolektyvinės psichologijos draugiją, įsteigė sociologijos koledžą, leido žurnalą „Critique“, rašė marginalią antiburžuazinę literatūrą.

Alexander Brener, Barbara Schurz. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje. V.: Juodraštis, 2008.