Straipsnyje „Patriotizmas ir vyriausybė“, parašytame 1900 metais, L. Tolstojus argumentuotai įrodo, kad patriotizmas yra absoliutus blogis, sukeliantis bjaurią neapykantą ir kruvinus karus. Jis mano, kad žmonija turi sukti kitu – ne tautinės izoliacijos, o visuotinės bendrystės – keliu.

Straipsnis parašytas daugiau nei prieš 100 metų, kada pasaulis buvo padalintas į tarpusavyje besiriejančias didžiules imperijas – Rusijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos-Vengrijos. Tačiau neprarado savo aktualumo ir šiandien, kada pasaulis draskomas kvailų tautinių valstybėlių konfliktų.

***

Žmonės, atsitokėkite vardan savo gerovės – kūniškos ir dvasinės, – ir vardan jūsų brolių bei seserų gerovės, sustokite, atsipeikėkite, pagalvokite, ką darote! Atsitokėkite ir supraskite, kad jūsų priešai – ne būrai, ne anglai, ne prancūzai, ne vokiečiai, ne čekai, ne suomiai, ne rusai. Jūsų priešai, vieninteliai jūsų priešai – tai jūs patys, savo patriotizmu remiantys jus engiančias ir nelaimes nešančias vyriausybes.

Vyriausybės ėmėsi jus ginti nuo visokių pavojų ir, vykdydamos šią tariamą apsaugą, jus pavertė kareiviais ir vergais. Jūs visi nuskurdę, vis labiau ir labiau skurstate ir kiekvieną minutę turite tikėtis, kad įtempta styga nutruks ir vyriausybės pradės baisų smurtą prieš jus ir jūsų vaikus.

Kad ir koks bus šis smurtas ir jo pasekmės, padėtis liks tokia pati. Lygiai taip pat, o gal net su dar didesne įtampa vyriausybės ginkluos, skurdins ir tvirkins jus ir jūsų vaikus. Jas sustabdyti, užkirsti joms kelią nepadės niekas, jeigu jūs patys sau nepadėsite.

Pagalba gali būti tik viena – sunaikinti tą baisiai susiraizgiusią prievartos piramidę, į kurios viršūnę užsiropštę tvirtai valdo visą liaudį – tuo tvirčiau, kuo jie žiauresni ir nežmoniškesni. Tą mes žinome iš napoleonų, nikolajų, bismarkų, čemberlenų, rodsų ir mūsų diktatorių, valdančių tautas caro vardu.

Sunaikinti šią raizgalynę galima tik vienu būdu – prabudus iš patriotizmo hipnozės. Supraskite, kad visą šį blogį, nuo kurio kenčiate, jūs patys sau ir sukuriate, paklusdami imperatoriams, karaliams, parlamento nariams, valdovams, kariškiams, kapitalistams, dvasininkams, rašytojams, dailininkams – visiems tiems, kuriems reikia patriotizmo apgavystės, kad jie gyventų jūsų darbu.

Kad ir kas jūs būtumėte – prancūzai, rusai, lenkai, anglai, airiai, vokiečiai, čekai, – supraskite, kad visi jūsų žmogiškieji interesai žemdirbystėje, pramonėje, prekyboje, mene ar moksle, kaip ir jūsų malonumai bei džiaugsmai, niekuo neprieštarauja kitų tautų žmonių interesams, ir kad visi jūs esate tarpusavyje susiję paslaugų, minčių bei jausmų mainais ir broliško bendravimo džiaugsmu.

Supraskite, kad klausimas, kam pavyks užgrobti Veihajų, Port Artūrą arba Kubą – jūsų vyriausybei ar kitai, – jums nė kiek nesvarbus. Tokie užgrobimai, vykdomi jūsų vyriausybės, jums tik kenkia, nes jūs esate verčiami dalyvauti plėšimuose ir smurtavime. Supraskite, kad jūsų gyvenimas nė kiek nepagerės nuo to, kad vokiečiams priklausęs Elzasas ims priklausyti prancūzams, o pavergtos Airija arba Lenkija taps laisvos. Kad ir kam priklausytų šios teritorijos, jūs galite gyventi kur panorėję.

Netgi jei jūs esate elzasietis, airis ar lenkas, – supraskite, kad bet koks patriotizmo kurstymas tik pablogins jūsų padėtį, nes vergovė, į kurią pateko jūsų tauta, atsirado tik dėl patriotizmų tarpusavio kovos, ir bet kokia patriotizmo apraiška vienoje tautoje padidina reakciją prieš ją kitoje. Supraskite, kad išsigelbėti iš visų nelaimių galite tik tada, jei išsivaduosite iš atgyvenusios patriotizmo idėjos ir ja grįsto paklusnumo vyriausybėms, jei drąsiai žengsite į aukštesnės idėjos sritį – idėjos apie brolišką tautų vienybę, kuri jau seniai įsišaknijo gyvenime ir iš visų pusių kviečia pas save.

Kad tik žmonės supras, kad jie yra ne tėvynių ir vyriausybių, o Dievo sūnūs, ir todėl negali vergauti kitiems žmonėms arba tapti jų priešais, tada savaime išnyks iš senovės užsilikusios, šiandien niekam nebereikalingos paikos ir žalingos įstaigos, vadinamos vyriausybėmis. Išnyks ir visos tos kančios, prievarta, pažeminimai ir nusikaltimai, kuriuos šios vyriausybės atneša.

Лев Толстой, „Патриотизм и правительство“. Пирогово, 10 мая 1900 г.

Iš www.levtolstoy.org.ru vertė Evaldas Balčiūnas