Lietuvoje netrukus pasirodys naujas kairiosios minties žurnalas JUODRAŠTIS
aktyvizmas

      Anarchija.lt neseniai pasiekė džiugi žinia, kad š.m. liepos pabaigoje bus išleistas naujas periodinis kairiųjų pažiūrų leidinys JUODRAŠTIS, kurį jo leidėjai vadina „nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalu“. Žurnalas išeis gana storas – apie 150 puslapių, jame bus pateikti 30 autorių straipsniai pačia įvairiausia tematika: nuo anarchistinės teorijos iki klasikinių filmų apžvalgų.  Anarchija.lt žiniomis, pirmąjį žurnalo JUODRAŠTIS numerį kolektyvinėmis pastangomis parengė 5 aktyvistų redakcinė kolegija, antrajį numerį jie planuoja išleisti iki šių metų pabaigos. Žurnalas bus platinamas internete ir aktyvistų susibūrimo vietose, buržujai galės jį įsigyti knygynuose ir spaudos kioskuose.

      Sveikiname JUODRAŠČIO kolektyvą su signalinio numerio pasirodymu (žurnalas jau atiduotas spausdinti), o anarchija.lt skaitytojams siūlome susipažinti su JUODRAŠČIO redakcinės kolegijos kreipimusi ir žurnalo turiniu.


      REDAKCIJOS ŽODIS


      „Juodraštis“ – naujas nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas, kupinas radikalių ir pavojingų minčių. Turbūt žinai, kad valdžios isteblišmentui tarnaujantys istorikai, kultūrininkai ir intelektualai rašo oficialius metraščius, kuriuose šlovina nugalėtojus ir verčia jiems paklusti. „Juodraštis“ – alternatyva tokiems valdančiųjų galią įtvirtinantiems metraščiams, mes kuriame ne metraštį, o juodraštį, kuris gali tapti tavo ir tavo bičiulių kovos už laisvę bei socialinį teisingumą įrankiu.


      Šiandien visame pasaulyje klesti socialinėmis atskirtimis, žmonių nelygybe ir ekonominėmis krizėmis mintanti globalinio kapitalizmo sistema. Sistema siekia mus priversti matyti tik vieną dabartinio pasaulio pusę – begalybę prekinių ženklų parduotuvėse ir turtingų įžymybių gyvenimą TV ekranuose. Represyvi „rinkos ekonomika” formuoja tokią gyvensenos logiką, kuri verčia mus vaikytis turto, prestižo ir valdžios, nes tik taip, anot jos, galėtume įprasminti savo gyvenimą ir atrodytume laimingi. Galėtume atrodyti, bet nesame.

      Skirtumas tarp oficialiosios žiniasklaidos formuojamų gyvenimo būdo įvaizdžių ir mūsų kasdienių patirčių – milžiniškas. Mažasis žmogus kasdien priverstas kovoti už savo išgyvenimą, yra nuolat išnaudojamas ir patiria daug neteisybių darbe. Gatvėje jį tarsi kalinį stebi videokameros, o namuose – televizijos akis. Jis nesijaučia saugus dėl savo ateities, todėl pamažu praranda žmogiškąjį orumą. Bet jis bijo kalbėti ir skųstis, nes visus tuos, kurie priešinasi, valdžios ir žiniasklaidos įtakojama visuomenė laiko nusikaltėliais ir teroristais, geriausiu atveju – ekscentriškais keistuoliais. Tie, kurie dedasi laisvės ir demokratijos gynėjais – tarptautinės korporacijos, oligarchinės ir finansinės grupuotės, kurių išlaikomos valstybinės organizacijos ir privatūs institutai įpakuoja savanaudiškus interesus į visuotinį diskursą, – tie iš tikrųjų negali pakęsti laisvo žodžio ir kitokios nuomonės. Naujoji pasaulio tvarka gali išsilaikyti tik sumeluoto konsensuso, tendencingų apklausų, klastingų viešųjų ryšių manipuliacijų ir „iš viršaus“ nuleistos viešosios nuomonės dėka.

      „Juodraštis“ siekia atkreipti dėmesį į turiningą socialinių kovų tradiciją ir išryškinti tai, kas aktualu dabar. Visame pasaulyje stiprėja socialiniai judėjimai, kurių troškimą veikti ir kovoti įkvepia radikalios anarchistinės bei kairiosios idėjos. Žurnale bus stengiamasi atspindėti šių judėjimų, kuriuos korporacinė žiniasklaida vadina „antiglobalistiniais“, o mes – antikapitalistiniais, įvairovę, protesto ištakas ir kovos patirtį. Ši pasipriešinimo kova per pastarąjį dešimtmetį tapo tikra alternatyva kapitalistiniam isteblišmentui. Alternatyva gimsta visur – ten, kur atsikovojama visiems mums priklausanti viešoji erdvė, kur įkuriamas socialinis centras ar laisvasis universitetas, kur surengiamas prieš valdžios neteisybę nukreiptas mitingas, kur pasaulio galingųjų ramybę sudrumsčia demonstracija, kur skaitoma kitokia literatūra, kur įvyksta atvira ir kovinga diskusija, kur įžvelgiama nuomonių įvairovė ir gimsta tiesioginis veiksmas.

      „Juodraštis“ nenori tapti kokia nors direktyva ar instrukcija, mes trokštame tik prisidėti prie bendros kovos – tavo mieste, gatvėje, prie kompiuterio ir visų mūsų galvose. Kovai už socialinį teisingumą, už pasaulį, apie kurį svajoji. „Juodraštį” suprantame kaip nuolatinį neišbaigtumą, kuris atveria kelią atvirai diskusijai ir nuolatiniam tobulėjimui, kur nė vienas diskutuojantis neužvaldo tiesos monopolio ir neturi galios priversti išpažinti tik sau naudingą tiesą. Viskas, ką mes darome, yra „juodraštis” – nuolatinė eksperimentų, geresnio gyvenimo ir socialinio teisingumo kūrimo laboratorija.

      Pats žurnalo pavadinimas simbolizuoja spontaniškai kylančias netikėtas ir kartais prieštaringas mintis, kurios nedelsiant užrašomos ir savo chaotiškumu suardo įprastinę leidinio struktūrą. „Juodraščiui” negalioja autorinės teisės, politinis korektiškumas ir kitos korporacinės žiniasklaidos išmonės.

      Šis leidinys neįprastas jau dėl to, kad jį ruošėme kartu, kolektyviai. Esame dėkingi mūsų bičiuliams Lietuvoje ir bendradarbiams iš kitų šalių. Informacija, straipsniais ir vizualine medžiaga, pateikta pirmajame „Juodraščio“ numeryje, pasidalino anarchistai, neomarksistai, autonomininkai, sindikalistai iš Italijos, JAV, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės. Jų pagalbos dėka šis žurnalas išlaikė internacionalinį charakterį.

      Jei jau žinai, kas yra Paryžiaus Komuna, zapatistai ir „indymedia”, jei tau ką nors reiškia tokie vietovardžiai, kaip Sietlas ar Genuja, – šis leidinys skirtas kaip tik tau. „Juodraštį“ privalai skaityti, apmąstyti, taisyti ir koreguoti. Pagaliau, pats rašyti savo „Juodraštį”. O svarbiausia – veikti. Keisk pasaulį pagal tai, kaip jį įsivaizduoji. SKAITYK, BENDRAUK, MAIŠTAUK!

      Žurnalo JUODRAŠTIS redakcinė kolegija

     




      Žurnalo JUODRAŠTIS 2008 Nr.1 turinys


      Redakcijos žodis

      PASIPRIEŠINIMO TEORIJA

      David Graeber. Anarchistinės antropologijos fragmentai


      KAPITALO ANATOMIJA

      Loren Goldner. Fiktyvus kapitalas pradedantiesiems


      SPYGLIUOTA VIELA. KONFLIKTŲ ZONOS

      Don LaCoss. Amerikos korporacijų banditai


      DARBAS IR IŠNAUDOJIMAS

      Ne darbo išlaisvinimas, o išsilaisvinimas nuo darbo! Žurnalo „JUODRAŠTIS“ interviu su Michaeliu Hardtu

      Saulius Užpelkis. Kada Baltijos tigrai pradės kandžioti savo dresuotojus, arba Savalaikiai pasvarstymai apie prekariatą

      Stevphen Shukaitis. Sizifiškas savivaldos triūsas

      Tomas Tengmark. Švediškas modelis, sindikalizmas ir SAC


      UNIVERSITETAS KAIP GAMYKLA

      Kasparas Pocius. Laikas kurti laisvąjį universitetą

      edu-factory.org kolektyvo manifestas


      RADIKALIŲ JUDĖJIMŲ ISTORIJA

      Antanas Alkevičius. Raudonosios Armijos Frakcija

      Ulrike Meinhof. Trys straipsniai iš žurnalo „konkret” (1967-1968)

      Jean-Gabriel Périot. Keli kitokios žiūros į RAF istoriją elementai. Trumpa įvykių chronologija, skirta kitokiam – kinematografiniam – požiūriui i RAF


      KASDIENYBĖS REVOLIUCIJOS

      Ben Holtzman, Craig Hughes, Kevin Van Meter. Pasidaryk pats... ir judėjimas anapus kapitalizmo

      Lukas. NEBĖK: Visos mašinos, išskyrus kopijavimo, yra per greitos

      Ugnė. Food not bombs! – Vilnius

      Fiokla. Anarchistų stovyklos

      anarchija.lt: išties nepriklausoma informacija


      ANAPUS KULTŪROS

      Redas Diržys. Politinis performansas kaip kultūrinio pasipriešinimo veiksmas

      Apie politinę parodą, menininkų Tarybas ir meno radikalizavimą. Poleminis pokalbis su menininkų grupės „Čto delat’?” nariu Dmitrijumi Vilenskiu iš Rusijos

      Darius Pocevičius. Pirmyn, sočių kirmėlių vaikaičiai!

      Alexander Brener, Barbara Schurz  Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje


      GUERRILLA BIBLIOTEKĖLĖ

      Castor&Pollux knygų apžvalga


      GUERRILLA KINAS

      Kinikas iš Ozo. Revoliuciniai 1968-ieji 


      POST SCRIPTUM

      Vilma Pajuodienė-Fiokla. Būti anarchistu (-e)

      Eugenijus Misiūnas. Sugrįžimas į pradžią, arba Kaip aš tapau anarchistu


       Žurnalo JUODRAŠTIS redakcinė kolegija kviečia prisidėti prie kolektyvinio žurnalo kūrimo. Kviečiami straipsnių autoriai, maketuotojai, korektoriai, dizaineriai ir žmonės, turintys radikalių idėjų.
       Rašykite
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o. Jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

       anarchija.lt info
       2008.07.07