Šiandien labiau nei kada nors anksčiau didžiuojuosi esanti palestinietė.
Leiskite man paaiškinti. Tautinės valstybės man mažai ką reiškia. Jos reiškia dirbtines sienas, teisinius suvaržymus, ženklus „įvažiuoti draudžiama“ ir smegenų plovimą, kai pavieniai žmonės kalba apie tai, kokia „unikali“ yra jų kultūra. Kokia žuvis nustotų plaukusi, jei pastebėtų nematomą liniją vandenyje, skiriančią dvi šalis? Kokie žiemoti į Pietus skrendančio paukščio instinktai priverstų jį nors akimirkai suabejoti, jam plasnojant virš Kanados per JAV į Meksiką? Parodykite man gėlę, augančią kad ir labiausiai nuo pašalinių akių saugomame sode, kurios aromatas nesusimaišytų su anapus „apsauginės užtvaros“ augančių gėlių aromatu.
Tokios sienos yra nenatūralios. Ir dėl to, kad jos nėra natūralios, niekad jomis netikėjau. Taip, dažnai pasisakiau už palestiniečių teises, bet mano pačios tautinė tapatybė mažai susijusi su mano aistra. Aš palaikau palestiniečių teises, nes šitų dirbtinų sienų labui pažeidinėjamos žmogaus teisės. O šiandien, man atrodo, Palestinos tauta puikiausiai įrodo tai, ko verta liaudies galia. Aš didžiuojuosi, kad esu palestinietė. Aš didžiuojuosi esanti dalis tautos, kuri atsisako paklusti dirbtiniams didžiausių mūsų laisvių – valgyti, gerti ir augti – suvaržymams. Tarptautinis teisingumo teismas paskelbė sieną neteisėta, bet neturėjo galios ją nugriauti. Ketvirtoji Ženevos konvencija paskelbė kolektyvinę bausmę nelegalia, bet neturėjo galios ją sustabdyti. Tarptautinė teisė paskelbė okupaciją neteisėta, bet neturėjo galios ją užbaigti. O tada palestiniečiai, turbūt labiausiai pažeminta iš visų tautų, nugriovė sieną.
Aš, nors ir ištikta ekstazės, nesu naivi. Žinau, kad tai laikinas pažeidimas, ir kad nacionaliniai lyderiai jį pastebės. Prezidentas Hosnis Mubarakas jau pareiškė „leidęs“ palestiniečiams įeiti į Egiptą, nes Gazos gyventojai mirė badu. Egipto saugumas Kaire areštavo penkis šimtus protestuotojų prieš apgultį. Dovas Weissglasas, Izraelio prezidento Ehudo Olmerto patarėjas, Gazos užspaudimą nusakė kaip pačių žydų paslaugą palestiniečiams: „Tai panašu į dietą. Palestiniečiai labai sulys, bet nemirs“.
Bet palestiniečiai miršta nuo „dietos“, jiems pritaikytos okupanto. Pasaulinė maisto programa pernai patvirtino, kad pusė Palestinos gyventojų maitinasi „nesaugiai“. Žmonėms trūksta svorio, jie normaliai neišauga, yra išsekę. Dėl griežtų Izraelio metodų praėjusiais metais Vakarų krante gimė 52 procentais daugiau negyvų vaikų.
Vertė kp
Leiskite man paaiškinti. Tautinės valstybės man mažai ką reiškia. Jos reiškia dirbtines sienas, teisinius suvaržymus, ženklus „įvažiuoti draudžiama“ ir smegenų plovimą, kai pavieniai žmonės kalba apie tai, kokia „unikali“ yra jų kultūra. Kokia žuvis nustotų plaukusi, jei pastebėtų nematomą liniją vandenyje, skiriančią dvi šalis? Kokie žiemoti į Pietus skrendančio paukščio instinktai priverstų jį nors akimirkai suabejoti, jam plasnojant virš Kanados per JAV į Meksiką? Parodykite man gėlę, augančią kad ir labiausiai nuo pašalinių akių saugomame sode, kurios aromatas nesusimaišytų su anapus „apsauginės užtvaros“ augančių gėlių aromatu.
Tokios sienos yra nenatūralios. Ir dėl to, kad jos nėra natūralios, niekad jomis netikėjau. Taip, dažnai pasisakiau už palestiniečių teises, bet mano pačios tautinė tapatybė mažai susijusi su mano aistra. Aš palaikau palestiniečių teises, nes šitų dirbtinų sienų labui pažeidinėjamos žmogaus teisės. O šiandien, man atrodo, Palestinos tauta puikiausiai įrodo tai, ko verta liaudies galia. Aš didžiuojuosi, kad esu palestinietė. Aš didžiuojuosi esanti dalis tautos, kuri atsisako paklusti dirbtiniams didžiausių mūsų laisvių – valgyti, gerti ir augti – suvaržymams. Tarptautinis teisingumo teismas paskelbė sieną neteisėta, bet neturėjo galios ją nugriauti. Ketvirtoji Ženevos konvencija paskelbė kolektyvinę bausmę nelegalia, bet neturėjo galios ją sustabdyti. Tarptautinė teisė paskelbė okupaciją neteisėta, bet neturėjo galios ją užbaigti. O tada palestiniečiai, turbūt labiausiai pažeminta iš visų tautų, nugriovė sieną.
Aš, nors ir ištikta ekstazės, nesu naivi. Žinau, kad tai laikinas pažeidimas, ir kad nacionaliniai lyderiai jį pastebės. Prezidentas Hosnis Mubarakas jau pareiškė „leidęs“ palestiniečiams įeiti į Egiptą, nes Gazos gyventojai mirė badu. Egipto saugumas Kaire areštavo penkis šimtus protestuotojų prieš apgultį. Dovas Weissglasas, Izraelio prezidento Ehudo Olmerto patarėjas, Gazos užspaudimą nusakė kaip pačių žydų paslaugą palestiniečiams: „Tai panašu į dietą. Palestiniečiai labai sulys, bet nemirs“.
Bet palestiniečiai miršta nuo „dietos“, jiems pritaikytos okupanto. Pasaulinė maisto programa pernai patvirtino, kad pusė Palestinos gyventojų maitinasi „nesaugiai“. Žmonėms trūksta svorio, jie normaliai neišauga, yra išsekę. Dėl griežtų Izraelio metodų praėjusiais metais Vakarų krante gimė 52 procentais daugiau negyvų vaikų.
Vertė kp