Kas ir kaip Panevėžyje anarchistus vadino psichiniais ligoniais
aktyvizmas

      „Tarptautinės ekonomikos krizės akivaizdoje kyla radikalūs judėjimai, kurių priešakyje –psichiniai ligoniai – anarchistai!” Su tokiais ir panašiais šūkiais į naftalininę auditoriją kreipėsi „garbūs“ tarptautinės  konferencijos „Kultūra po Aukštaitijos dangumi“, skirtos Kultūros dienai,  Panevėžyje pranešėjai: tarptautinės Europos asociacijos „Taika per kultūrą“ prezidentas, etinės bendrijos „Welt-Spirale“ prezidentas Willy Augustatas (Austrija) (pranešimą perskaitė jo žmona Guntė Augustat), „Welt-Spirale“ delegatas Erichas Fankhauseris (Šveicarija), nepriklausomas konsultantas etikos ir socialinių struktūrų versle klausimais Ernstas Klatte (Vokietija).

 
Represijos prieš gamtos saugotojus Alytuje
aktyvizmas

       Š. m. balandžio 14 d. pilietiškai aktyvus Alytaus jaunimas savo kūnais gelbėjo miesto centre augančius medžius. Neabejingi savo miestui jaunuoliai centrinėje Dariaus ir Girėno gatvėje, prie Laisvės angelo, palaikomi vietinių gyventojų, stojo prieš grandininius pjūklus, sulipo į klevus ir rankomis apglėbė liepas. Taip jie išreiškė nepritarimą valdžios planams minėtoje gatvėje kirsti senus medžius, niokoti žaliąjį miesto veidą – tai reikštų miesto savitumo naikinimą. Aktyvistus įkvėpė ir balandžio 11-12 d. Europoje bei Lietuvoje minėtos „Skvotų ir autonominių erdvių dienos”, kurių tikslas – ginti viešąją miestų erdvę nuo valdžios ir didžiojo verslo manipuliacijų, skatinti pilietinį ir socialinį aktyvumą.

 
Alytaus jaunimo akcija prieš medžių genocidą (fotoreportažas)
aktyvizmas
     Vakar, balandžio 14 d., Alytaus jaunimas savo kūnais gelbėjo miesto centre augančius medžius.  Jaunuoliai stojo prieš grandininius pjūklus, sulipo į klevus, rankomis apglėbė liepas ir taip išsaugojo ketinamą suniokoti miesto žalumą. Akciją organizaco neformalaus jaunimo sambūris „Sotvaras”. Piketuojantys jaunuoliai pasinaudojo pilietine teise kovoti už gimtojo miesto veidą, kuris gyventojų akyse negrąžinamai darkomas. Leidimo piketuoti neturėję jaunieji alytiškiai per trumpą laiką surinko kelis šimtus praeivių parašų ir kartu su kreipimusi norėjo įteikti miesto savivaldybei. Kreipimesi rašoma, kad savivaldybė nori atnaujinti Alytaus žaliąjį veidą neatsižvelgdama į bendruomenės nuomonę. Informacija apie medžių kirtimą Alytaus žiniasklaidoje, kreipimosi autorių manymu, pasirodė per vėlai, medžių kirtimo priežastys esą abejotinos, subjektyvios ir neįtikinamos.
 
Kroatijos anarchistai: „Reikalaujame erdvesnio narvo ir ilgesnės grandinės!”
aktyvizmas
      Š.m. balandžio 12 d. Kroatijos sotinėje Zagrebe įvyko protesto maršas, kurį organizavo Kroatijos profesinės sąjungos. Maršo dalyviai, užtvindę centrines Zagrebo gatves, reikalavo darbo užmokesčio padidinimo ir darbo sąlygų pagerinimo. Protestus sukėlė vis blogėjanti socialinė padėtis šalyje - per pastaruosius metus maisto produktų kainos Kroatijoje išaugo apie 30 proc., o atlyginimai liko tokie patys. Kroatijos spaudos duomenimis šeštadienio marše dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių.
 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Vilniuje. Balandžio 11 d. Fotoreportažas
aktyvizmas
                       
                        Čia ir toliau:
                        foto paroda ir diskusijų vakaras Sereikiškių parke, buvusioje Rotondoje
 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Europoje ir visame pasaulyje – fotoreportažas
aktyvizmas

       Aktyvistai visoje Europoje ir už jos ribų balandžio 11-12 dienomis rengė akcijas, minėdami Skvotų ir autonominių erdvių dienas(SAED). Jie prisidėjo prie praėjusiais metais nuskambėjusio garsaus aktyvistų centro „Les Tanneries“ Dižono mieste raginimo saugoti laisvas erdves ir puoselėti antikapitalistinę kultūrą. Buvo siekiama plėtoti tarpusavio ryšius tarp skvotų ir autonominių erdvių, prisidėti kuriant europietišką/pasaulinį autonominių erdvių judėjimą. Demonstracijos vyko Austrijos, Baltarusijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Serbijos, Švedijos miestuose.

 
Pocevičius Darius. Kultūrinis pasipriešinimas kaip vienišo vilko strategija
menas

Alexanderis Breneris – naujosios kartos konceptualistas performansininkas, nepavargstantis kovotojas prieš oficialiąją kultūrą, kapitalistinę sistemą ir jos proteguojamą komercinį meną. Izraelio pilietybę turintis rusas jau 20 metų „dirba” gatvės menininku – kuria politiškai angažuotus performansus, rengia brutalias nonkonformistines akcijas. A. Breneris – vienas iš Maskvos akcionistų mokyklos pradininkų – skandalingai pagarsėjo jau 1993 metais, kai surengė keletą ekscentriškų ir šokiruojančių antivalstybinių bei kontrkultūrinių akcijų. Štai keletas tokių politinio ir kultūrinio aktyvizmo pavyzdžių.

 
Laisva erdvė – žmogui! Skvotų ir autonominių erdvių dienos Vilniuje
aktyvizmas

    Š. m. balandžio 11-12 dienomis visoje Europoje bus minimos „Skvotų ir autonominių erdvių dienos”. Europos aktyvistai rengs dviejų dienų demonstracijas, gatvės vakarėlius, tiesioginio veiksmo, viešąsias ar skvotavimo akcijas ir t.t. Numatyti įvairūs renginiai Londone, Kopenhagoje, Amsterdame, Prahoje ir kituose Europos miestuose. Plačiau apie akciją Europoje: http://april2008.squat.net

    Prie alternatyvių idėjų skleidimo ketina prisidėti ir Lietuvos aktyvistai. Mūsų patirtis nedaug skiriasi nuo bičiulių iš kitų šalių patyrimo. Agresyvi viešosios erdvės privatizacija, jos pajungimas privatiems interesams ir suburžuazėjimas, spekuliacija nekilnojamuoju turtu, nuo kurios kenčia vargingiausiai gyvenantys visuomenės sluoksniai, mūsų socialumo, be kurio neįsivaizduojama laisvė, aukojimas rinkos interesams, verčia mus jungtis prie akcijų ir renginių visoje Europoje ir garsiai ištarti: „Laisva erdvė – žmogui!".

 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Kaune
aktyvizmas

       PROGRAMA

       PENKTADIENIS: 16 val. paroda iš įvairių autonominių erdvių Lietuvoje ir visoje Europoje bei jos pristatymas jaunimo centre „Vartai“ (Rotušės 23/ Jakšto 2).

       ŠEŠTADIENIS: 14 val. pasakojimas ir diskusija „Autonominės erdvės ir jų kūrimas: pritaikytos utopijos nepriklausomoje kultūroje“.
20 val. gatvės šventė Rotušės aikštėje. Muzika, žongliravimas, pasirodymai, gatvės menas – viskas, ką galime kartu, sukurs laikinąją autonominę zoną miesto širdy.


 
Adam Bregman: Socialiniai centrai, bendruomeninės erdvės ir skvotai
aktyvizmas
       Nors tai galbūt sunku įsivaizduoti gyvenant Amerikoje, Italijoje komunistai, anarchistai, reiveriai, pankai, hakeriai ir menininkai užėmė didžiulius apleistus fabrikus, fortus, mokyklas ir bažnyčias užkaltais langais ir pavertė jas kino teatrais, koncertų salėmis, barais, svotais ir meno galerijomis. Italijos socialiniai centrai – tai ne niežais aptekusių šunsnukių landynės, kur purvini pankai ant sienų purškia savo mėgstamų grupių pavadinimais, o nepaprastai gyvybingos kultūrinės institucijos.


       Kai kuriuos iš jų puošia puikūs meno kūriniai, kituose randa prieglobstį naujieji imigrantai. Daugeliui jaunų žmonių, ypatingai mažuose miesteliuose, socialiniai centrai yra ideali susitikimų vieta, vienintelė alternatyva brangioms ir šlykščioms diskotekoms.

 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos 2008 m. balandžio 11-12 d.
aktyvizmas

Skvotų ir autonominių erdvių dienos 2008 m. balandžio 11-12 d.


        K
vietimas

       2008 metų balandžio 11-12 dienomis (penktadienį ir šeštadienį), ginant laisvąsias erdves ir antikapitalistinę kultūrą, mes kviečiame surengti dviejų dienų demonstracijas, tiesioginio veiksmo ar viešąsias akcijas, gatvės vakarėlius, skvotavimo akcijas.

 
Tinklo „Iki“ vadovybė ėmėsi represijų
aktyvizmas

       Vakar įsteigtos prekybos tinklo „Iki“ darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė, Vilniaus Kalvarijų g. įsikūrusios parduotuvės „Ikiukas“ direktorė Galina pranešė sulaukusi prekybos tinklo „Iki“ vadovų pareiškimo, kad jie atleidžią ją iš darbo.

       Pagal LR Darbo kodeksą, profesinės sąjungos valdybos nario atleidimas turi būti suderintas su profesine sąjunga. Darbdaviai nepateikė Galinai
įsakymo dėl atleidimo kopijos, kurį ji galėtų apskųsti darbo inspekcijai ar teismui.

 
Kaip nutildyti okupacinės kariuomenės vadą? (video)
aktyvizmas
     „Irake ir Afganistane padėtis pagerėjo, reikia dėkoti generolui David Petraeus, kuris padarė neįsivaizduojama darbą ir, neabejoju, pakeite istoriją į gerą pusę. Amerika ten pastatė nemažai mokyklų bei atstatė Mosul universitetą. Visi trokšta gero, demokratinio gyvenimo toje vidurinių rytų šalaše, bet, deja, blogis ten labai labai isišaknijęs. Manau, mes turime būti kilnus žmonės ir prisidėti prie vieno besivystančio pasaulio, dirbti harmonijoje.” - tokius ditirambus okupacinės kariuomenės vadui suokia tūlas proamerikietiškos propagandos apkvaitintas lietuvis. Šiandien JAV senate kalbą rėžė pats JAV kariuomenės vadas Irake generolas Davidas Petraeusas. Suokė kaip įmanydamas...  ir susilaukė tinkamo atkirčio. Žiūrėkite, kaip viskas buvo:
 
Mūsų ateitis: filharmonija „Maximoje“
politika

       Visuomenininkams, „Lietuvos“ kino teatro gynėjams už visuomeninę veiklą ir aktyvią nuomonės raišką plėtros bendrovės pateikė neįtikėtinų ieškinių – 600 000 turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos visuomenininkai esą padarė, manipuliuodami įstatymais ir taip priversdami (!) teismą laikinai sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą, o neturtinės – esą pareikšdami bendrovei nepalankią nuomonę radijo diskusijų laidoje. Apie šį pavojingą pilietiškumui reiškinį, kaip verslo žaidėjai tampa teisėjais, apie tokių problemų sprendimą demokratiniame pasaulyje ir apie estetikos ir paveldo santykį kalbamės su architektūrologe, tarptautine kultūros paveldo eksperte, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare, viena iš „Lietuvos“ kino teatro gynėjų Jūrate Markevičiene.

 
Ilona Vijn-Boska. Apostazė islame
politika

     „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Si teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas."

                            18-as Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnis

 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Vilniuje. Fotoreportažas ir video
aktyvizmas

      Balandžio 12 d. 15.00 val. į valdžios sankcionuotą akciją „Laisva erdvė - laisvam žmogui”  prie verslo manipuliacijų auka tapusio kino teatro „Lietuva” susirinko apie 50 aktyvistų. Paskelbus manifestą, dalyvių grupė atliko simbolinį aktą - peržengė simbolinę ribą tarp viešosios ir privačios erdvės. Eitynių metu buvo skanduojami šūkiai „Skvotink Lietuvą!”, „Nuosavybė - tai vagystė!”, „Šiandien – „Lietuva”, rytoj – vanduo, poryt – ir oras!”, „Ryk buržujus!”, „Stabdyk prichvatizaciją!”, „Būkim realistai – reikalaukim neįmanomo!”, „Laisvę žmonėms, arkliams ir vaizduotei!”.

      Vėliau renginys suskilo į keletą autonominių erdvių - vieni dalyviai žiūrėjo filmus, kiti - vaišinosi „Food Not Bombs” siūlomu veganišku maistu, veikė leidyklos „Kitos knygos” skaitykla ir anarchistinių zinų krautuvėlė. Vyko ir gana intensyvi meninė programa. Poetas Benedikras Januševičius skaitė konkrečiąją poeziją, o aktorius ir režisierius Benas Šarka parodė publikos ovacijų susilaukusį spektaklį „Už tuos, kurie už nieko nebesilaiko”.

 
Bylos prieš visuomenės dalyvavimą jau Lietuvoje!
aktyvizmas
       Ne visiems patinka demokratinės visuomenės principai – žmogaus, pilietinės laisvės bei visuomenės teisė jas ginti. Dar labiau nepatinka šias teises aktyviai ginantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos. Totalitariniuose režimuose viešojo intereso gynėjus „pamoko“ valstybė, demokratijose – pelno bet kuria kaina siekiančios korporacijos, „bananų“ respublikose – verslas drauge su korumpuota valdžia.

     Viena iš priemonių tramdyti piliečius yra vadinamieji „strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą“ (SIPVD), pateikiami nevyriausybinėms organizacijoms arba fiziniams asmenims dėl atvirų pasisakymų viešojo intereso klausimais. Ieškovai – verslo korporacijos arba valdžios institucijos – tampo nevyriausybines organizacijas ir fizinius asmenis po teismus, reikalaudami juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo. Tačiau iš tiesų siekiama įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę, kad žmonės neįgyvendintų savo teisių viešai kalbėti apie visuomenės interesus ir reikalauti iš valdžios pažeidimų pašalinimo.
 
Hakim Bey: Laikinoji Autonominė Zona [1]
teorija

       „Kaip bebūtų, šįkart aš ateinu kaip nugalėjęs Dionisas, paversiantis pasaulį švente... Nors neturiu daug laiko“
      Nietzsche (iš jo paskutinio, „pamišėliško“ laiško Cosimai Wagner)

      Piratinės utopijos

     XVIII amžiaus jūrų klajūnai ir korsarai sukūrė „informacinį tinklą“, aprėpusį gaublį: primityvus ir skirtas pirmiausiai nuožmiems reikalams, tinklas vis dėlto funkcionavo pasigėrėtinai. Tinkle būta išsibarsčiusių salelių, atokių slėpyklų, kur buvo plukdomi apžiūrėti laivai, prisiplėštas lobis mainytas į prabangos ir būtinas prekes. Kai kuriose iš šių salų įsitvirtino „tikslinės bendruomenės“, ištisos minivisuomenės, sąmoningai gyvenusios už įstatymo ribų ir nusprendusios jį tęsti – nors trumpą, bet laimingą gyvenimą.

 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Alytuje. Fotoreportažas
aktyvizmas
                                                                          I diena (2008.04.11)
                     
                      
                       Kelyje į pirmąjį žygio tašką (priekyje žygiuoja žmogiškosios ydos)
 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Kaune. Fotoreportažas
aktyvizmas
                      
                       Foto paroda jaunimo centre „Vartai“
 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Vilniuje. Manifestas
aktyvizmas

       Jau ne vieną dešimtmetį Europoje ir visame pasaulyje kovojama dėl viešosios erdvės. Laisviems žmonėms nepatinka, kad valstybė ir didysis verslas manipuliuoja mūsų visų turtu – žeme. Laisviems žmonėms nepatinka, kad viešoji erdvė, susirinkimų erdvė, solidarumo ir laisvo bendravimo erdvė virsta kažkieno nuosavybe. Laisviems žmonėms nepatinka, kad jie, būdami toje erdvėje, yra priversti tarnauti kažkieno egoistiniams interesams. Laisviems žmonėms nepatinka, kad miestas tampa nebe žmonių solidarumo, o atskirties, susvetimėjimo ir priešiškumo erdve. Laisvi žmonės kovoja – užiminėja tuščius, negyvus namus ir įžiebia juose gyvybę. Jie kuria socialinius centrus, kuriuose atgimsta solidarumas, tarpusavio ryšiai, tolerancija ir laisvė. Jie negrįžtamai išlaisvina žemės, realybės ir vaizduotės teritorijas iš kapitalistinės hegemonijos. Ir jiems tai pavyksta.

 
Mack Jefferson. Slaptas laisvės kovotojas. 3 skyrius. Geras pilietis blogoje šalyje
Mack Jefferson. SLAPTAS LAISVĖS KOVOTOJAS

mack jefferson       Tęsinys. Skaityti pradžią

 

       Geras pilietis labiausiai patinka lyderiui, trokštančiam atimti jūsų laisvę. Geras pilietis paklūsta kiekvienam įstatymui. Geras pilietis sunkiai dirba bet kuriame vyriausybės nurodytame darbe. Geras pilietis moka mokesčius net jei likusių pinigų neužtenka vaikams pamaitinti. Kad ir kaip grubiai ir kvailai elgtųsi vyriausybės atstovai, geras pilietis niekada nesiskundžia. Geras pilietis paklūsta taisyklėms. Visoms taisyklėms.

      Duok tironui pakankamai gerų piliečių, ir jis, riebus ir laimingas, valdys amžinai, o geri piliečiai prakaituos, kentės ir mirs, kad tik tironas gerai gyventų.

 
Skvotų ir autonominių erdvių dienos Alytuje
aktyvizmas

      Alytaus miesto senamiestis” yra išties įspūdingas. Vaizduotėje piešiame vaizdinį, kurgi stovėjo tie raudonieji XX a. pradžios statiniai. Išsprogdinta II-ojo pasaulinio karo metu senoji miesto dalis buvo „atkurta“ neatpažįstamai. Bėgant metams šiokius tokius architektūros likučius miesto valdžia dar pagriovė, pagriovė, pagriovė ir primūrijo baltų gargarų (pavyzdžiu galėtų tapti Vilniaus g./Alyvų tako daugiabučiai). Nepaisant to, kad šiokia tokia senosios architektūros dalis išliko, ji nusėdo arba privačiose kišenėse ir jose tūno, arba liko be jokio šeimininko, tačiau akylai užrakintos (pavyzdžiui, Sinagoga: norėjusiems į ją patekti vienai popietei, biurokratijos gniaužtai pasirodė neįveikiami, be to, toliau tęsiasi įvairių interesų grupių bandymai ją pasiglemžti). Įdomi ir senojo kino teatro „Palas“ (sovietmečiu vadinto „Taika“) padėtis. Žmonės kalba: „Jo negriaus, jis įtrauktas į paveldo sąrašą!“, tačiau reikalo baigtis miglota.

 
Pirmoji profesinė sąjunga prekybos tinkle „Rimi“
aktyvizmas

     Š.m. balandžio 10 d. profesinė sąjunga įkurta prekybos tinkle „Rimi“. Steigiamajame susirinkime dalyvavo apie 40 darbuotojų, kurie tapo profsąjungos nariais.

     Naujoji organizacija įsiliejo į Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) gretas. Jos pirmininkas Aleksandras Posochovas „Lietuvos profsąjungoms” sakė, jog steigimo procesas vyko gana sklandžiai, „Rimi“ darbuotojai drąsūs, nusiteikę ryžtingai. Anot A.Posochovo, apie profesinę sąjunga artimiausiu metu bus informuota prekybos centro vadovybė.

 
Skvotai – kas per velnias…
aktyvizmas
     “Kiekvienas skvoto gyventojas unikalus, o visi tokie kartu sukuria unikalią bendruomenę, tarsi visuomenę visuomenėje – skvotą.“

     Skvotas – tai maištaujančio panko, keliautojo, ieškančio prieglobsčio žmogaus ar tiesiog besireiškiančios, laisvos asmenybės gyvenamosios vietos etalonas. Tai namai. Dažnai su elektra, vandentiekiu, tik be tėvų, senelių ir... valdžios. Jokių mokesčių, jokių plačiosios visuomenės moralinių normų. Tik tu ir tavo kaimynai. Daug kaimynų. Ir vidaus taisyklių. Nedaug, bet gerų. Pagrindinė - gerbti savo kaimyną ir neteršti ten, kur gyveni..Viskas elementaru: kol gyveni skvote, jo sienos ir grindys yra tavo namai, o savo namų, kaip žinia, niekas nedarko; skvoto gyventojai – tavo draugai, o tai, kas tavo, yra jų.
 
Kaip bendrauti su teisėtvarkos pareigūnais?
aktyvizmas
     Maskvos Juodasis anarchistinis kryžius neseniai išleido knygelę „Pagalbinė priemonė anarchistui. Juridiniai ir praktiniai patarimai, kaip bendrauti su milicija”. Brošiūra išleista 999 egz. tiražu, ją sudaro 54 puslapiai, kuriuose išdėstyti 4 pagrindiniai skyriai: „Praktiniai patarimai: kaip organizuoti ir rengti protesto akcijas”, „Bendravimo su milicija ypatumai”, „Milicijos nuovadoje” ir „Baudžiamoji teisė”. Pateikiami ir priedai - įvairių dokumentų pavyzdžiai: kaip parašyti skundą dėl neteisėtų milicijos pareigūnų veiksmų, kaip turi atrodyti prašymas atidėti bylą arba paskirti advokatą. ir t.t. Šis praktinių patarimų rinkinys atspindi Rusijos teisėtvarkos įstatymų specifiką, tačiau gali būti naudingas ir kitų šalių aktyvistams.
 
EuroMayDay 008: ne – sienoms, ne – įdarbinimui, ne – prekarizacijai!
aktyvizmas

       Kas yra EuroMayDay?

       Tai – tarptautinė prekariato ir emigrantų/imigrantų demonstracija, rengiama Gegužės pirmąją keliolikoje Europos miestų. Pirmasis Gegužės pirmosios paradas įvyko Milane 2001 (dabar šiame mieste į demonstracijas susirenka 100,000 žmonių). EuroMayDay yra proga rengti akcijas ir jų metu kovoti prieš paplitusią jaunimo prekarizaciją ir imigrantų diskriminaciją Europoje bei už jos ribų: jokių, sienų, jokių įdarbinimų, jokios prekarizacijos!

 
Vadimas Vileita: „Iki“ darbuotojai susibūrė į profesinę sąjungą
aktyvizmas
          Pirmą kartą Lietuvoje į profesinę sąjungą susivienijo didžiojo prekybos tinklo darbuotojai – „Iki“ prekybininkai, praneša LTV „Panorama“. Išvien su darbuotojais prieš savininkų diktatą jungiasi net kai kurių tinklo parduotuvių direktoriai. Steigiamajam profesinės sąjungos susirinkimui kasininkai, sandėlininkai, salių darbuotojai ruošėsi slaptai, todėl bendrovės vadovybė šią permainą pražiūrėjo.
          Dar šiandien po pietų „Iki“ vadovybės atstovai sakė nieko nežinantys apie keliose bendrovės parduotuvėse bręstančias permainas.
 
Andrius Bielskis. Pamintos žmogaus teisės
politika
     Intelektualų ir akademikų paskirtis yra ne tik objektyviai reflektuoti pasaulį, bet ir kurti terminologiją bei sąvokas, kurios leistų geriau suprasti socialiniame pasaulyje vykstančius procesus. Kiekviename kalbėjime ar artikuliuotoje ištaroje tuo pačiu slypi pasaulį transformuojanti galia. Ir tai ypač pasakytina apie tuos akademikus ir intelektualus, kurie save laiko socialiai angažuotais. Tiksliai artikuliuojami žodžiai yra reikšmingi, ypač jei jie sugeba pataikyti į pačią laikmečio dvasios šerdį. Kad tai įvyktų, ištarti žodžiai arba besiformuojantis diskursas turi būti aiškūs ir logiški. Toli gražu ne kiekvienas sugeba įvaldyti šį sudėtingą meną, meną ne tik tiksliai reikšti mintis, bet nujausti tai, kas tikrai šiandien aktualu.
 
Aurimas Dunauskas. Cheminio karo pasekmės Vietname - kaltųjų nėra
politika

       Vietnamo karas Jungtinėms Amerikos Valstijoms tapo įvykiu, labiau paveikusiu kolektyvinę sąmonę nei Antrasis pasaulinis karas. Psichologinės šio pasibaigusio pralaimėjimu konflikto pasekmės tapo svarbia socialine tema tiek JAV literatūroje, tiek Holivudo filmų industrijoje. Tokiu būdu net ir labai nuo tuometinių įvykių nutolęs asmuo vieną dieną neišvengiamai susiduria su Vietnamo karo realijomis. Tuo tarpu buvę priešai - vietnamiečiai bei juos palaikę taikūs gyventojai tokio dėmesio nesusilaukia. Ką jau kalbėti apie žalos atlyginimą, net jei aukos skaičiuojamos milijonais...

 
Daugiau įrašų...
<< Pradžia < Ankstesnis 121 122 123 124 125 126 127 128 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 123 iš 128