Gilles Deleuze/Felix Guattari: 68-ųjų gegužę nieko nenutiko
teorija
       Kai kalbama apie istorinius fenomenus, tokius kaip 1789 metų revoliuciją, [Paryžiaus] komuną,1917 metų revoliuciją, iš dalies tie įvykiai nesileidžia būti suprastinti iki socialinio determinizmo ar iki priežasčių grandinių. Istorikai šito nelabai mėgsta: po įvykio jie atkuria priežastis. Tačiau jau pats įvykis žymi atskilimą, atsiskyrimą nuo priežastinių ryšių; jis šakojasi, nukrypsta nuo dėsningumų, sukuria nestabilią padėtį, kuri atveria naujas galimybių erdves. Fizikas Ilja Prigoginas kalbėjo apie struktūras, kuriuose išlieka, bet nėra neutralizuojami menkiausi skirtumai, ir kur tarpusavyje rezonuoja nepriklausomi reiškiniai. Įvykis gali būti apgręžiamas, slopinamas, į ką nors įtraukiamas, išduodamas – vis tiek kažkas liks nepasenę. Tik išdavikai gali pasakyti, kad jis paseno. Įvykis, kad ir atsitikęs senovėje, niekad nepasens. Jis atveria plyšius į tai, kas įmanoma. Jis įsibrauna tiek į žmogaus vidų, tiek į minios sūkurį.
 
Kodėl Lietuvos kultūros sostinė tokia pigi? (Viešas ekspertai.eu kreipimasis)
aktyvizmas


     
      VEKS direktorei Elonai Bajorinienei
      Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ koordinacinės komisijos pirmininkui Gediminui Kirkilui
      Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Jonui Jučui
      VEKS Tarybos pirmininkui Artūrui Zuokui ir visiems tarybos nariams
      Visiems Lietuvos žmonėms, neabejingiems kultūrai ir valstybės gyvenimui

 
Wayne Price: Kodėl aš nebalsuosiu už Obamą
politika

       Jungtinėse Valstijose kyla didžiulis judėjimas, siekiantis paremti demokratų kandidatą į prezidentus, senatorių Baraką Obamą. Jis ne tik patrauklus didelei daliai žmonių, ypač jaunų: jį labai remia kairieji: liberalai, socialdemokratai ir stalinistai. Aš pripažįstu jo rėmėjų judėjimo vertę ir naudą, tačiau asmeniškai aš už jį nebalsuosiu. Aš neįtikinėsiu savo draugų, šeimos narių ir bendradarbių taip pat už jį nebalsuoti, bet norėčiau pakeisti jų požiūrį. Liberalams įprasta pradėti rinkimus paskelbiant, kad demokratų kandidatas yra „mažesnis blogis“ (galima suprasti, kad jis taip pat blogis). Bet artėjant rinkimams juos įtikina didis kandidato gerumas (psichologijoje tai vadinama kognityvinio disonanso procesu. Galų gale, kas nori įtikėti remiąs kažką blogo? Taigi, mes įtikiname save, kad blogas politikas iš tiesų yra geras).
 

      Leiskite man papasakoti anekdotų apie Obamą. Kairiųjų liberalų žurnale „The Nation“ randame Cristopherio Hayeso straipsnį „Pasirinkimas“. Jis prisimena: „Čikagos kairiesiems jo pirmoji rinkiminė kampanija ir jo išrinkimas į senatą suteikė galimybę atsigauti... Čikagos progresyvieji jautė, kad jis yra vienas iš mūsų, ir štai jis senate...“

 
Studentų protesto akcija prie LR Vyriausybės kovo 4 d. 9.00 val.
aktyvizmas
      Š.m. kovo 4 d. (antradienį) 9 val. ryto prie LR Vyriausybės pastato studentai surengs muzikinę protesto akciją, kuri nukreipta prieš LR Vyriausybės pataikavimą rektoriams, institutų vadovams ir pramonininkams. Taip studentai reaguos į kovo 3 d. vyriausybės pasitarime rektorių naudai priimtą sprendimą, iš esmės keičiantį Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatytą nuostatą, jog aukštosios mokyklos taryba viešo konkurso būdu rinks, skirs ir atšauks rektorių, vertins, kaip naudojamas turtas ir lėšos.
 
Lietuvos policija persekioja internautus
politika
        Lietuvos kriminalinė policija ieško asmenų, kurie, anot valdžios atstovų, „interneto svetainėje patalpino prezidentą Valdą Adamkų įžeidžiantį vaizdo klipą”. Internautams gresia įspėjimai arba piniginės baudos. Dėl šio incidento į generalinį policijos komisarą praėjusį ketvirtadienį kreipėsi žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis. Nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriančio policijos biuro jis paprašė surasti internete „V.Adamkų įžeidusį žmogų”.
 
Kovo 2-ąją - Rusijos prezidento rinkimų boikotas
politika
       Žmones kaip avinų bandą vėl varo į „rinkimus”. Dalyvavimas juose iš teisės virto prievole. Kodėl? Todėl, kad visi, kurie valdo šalį, jų baigtį nulėmė iš anksto.  Iš žmonių reikalaujama vieno - kad jie ateitų ir pažymėtų „varnelę”, o tuo pačiu ir duotų ištikimybės priesaiką naujam režimui.  Rinkimai - tai spektaklis, kurį kas ketveri metai vaidina valdžia savo „elektorato” akyse. Apie jų „demokratiškumą” negali būti nė kalbos:
 
Kolumbijos sukilėlių vado nužudymas įsiutino Chavezą
politika

      Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas perspėjo Kolumbiją, kad ši reidų metu neperžengtų savo sienų, nes tai gali įžiebti karą.
 

      Chavezas tai pareiškė netrukus po to, kai Kolumbija surengė reidą Ekvadore ir jo metu nužudė vieną iš Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų (Farc) lyderių Raulį Reyesą.
 

      „Prezidente Uribe, pagalvokite ilgai ir įdėmiai. Tokie jūsų veiksmai gali būti „causa belli“ – karo priežastimi“, pareiškė Chavezas.
 

 
ABĖCĖLĖ. Trumpa anarchizmo enciklopedija 02. Anarchizmo apibrėžimas
teorija

alt     Žodis „anarchija” (graikiškai αναρχία - „be valdžios”) reiškia bevaldystę arba valdžios nebuvimą. Anarchija anaiptol nereiškia chaoso, betvarkės, nihilizmo ar moralinio nuopuolio, kaip teigia šiuolaikinė oficialioji politologija, o harmoningą antiautoritarinę visuomenę, paremtą jos narių laisve ir lygiateisiškumu, asmens apsisprendimo teise ir žmonių tarpusavio pagalba.

     Šiandien nėra vieno universalaus termino „anarchizmas” aiškinimo. Žodynas „Webster's Third New International Dictionary” apibūdina anarchizmą trumpai, bet aiškiai: „Tai politinė teorija, besipriešinanti visoms valdžios formoms bei suvaržymams ir ginanti savanorišką, nepriverstinį bendradarbiavimą bei laisvą individų ir jų grupių vienijimąsi siekiant patenkinti bendrus poreikius”. „Britannica/Webster” žodynas pateikia labai panašų anarchizmo apibrėžimą: „Tai politinė teorija, kuri teigia, kad visa vyriausybės valdžia yra nereikalinga ir nepageidaujama, ir gina visuomenę, paremtą savanorišku individų ir jų grupių bendradarbiavimu". Trumpesni žodynai, tokie kaip „New American Webster Handy College Dictionary”, apibrėžia anarchizmą kaip „politinę doktriną, teigiančią, kad visa valdžia turi būti panaikinta".

 
Šarūnė Kutinskaitė: Kaune - virtuali kova už „Romuvą“
politika

       Vienintelio savo paskirtį išlaikiusio Kauno kino teatro „Romuva“ ateitis miestiečius tarsi pažadino iš miegų. Jie spaudžia valdžią išsaugoti šią viešąją kultūrinę erdvę, gyvuojančią nuo tarpukario.

       Patyrė vienybės jėgą

       Apie „Romuvos“ ateitį šiomis dienomis kalbama ne tik valdininkų kabinetuose. Internetu plinta raginimas pasirašyti peticiją, kuri bus įteikta miesto vadovams.

       Joje reikalaujama tęsti kino teatro veiklą, suteikti „Romuvai“ papildomą finansavimą, kad ji galėtų tapti nekomercinės kultūros centru, reikalui esant, išpirkti privačiose rankose esančias kino teatro akcijas ir grąžinti šiai vietai viešosios kultūrinės erdvės statusą.

 
Fidelis pasitraukia, Kuba žengs į priekį
politika

      Sekmadienį Kubos parlamentas išrinko 76-erių metų amžiaus Raulį Castro Valstybės tarybos pirmininku, praneša BBC. Tai aukščiausia pareigybė šalyje. R.Castro - ilgamečio (nuo 1959 m. ) Kubos lyderio Fidelio Castro brolis ir bendražygis.
 

      F.Castro š.m. vasario 18 d. po ilgai trukusios ligos pareiškė pasitraukiąs iš Valstybės tarybos pirmininko ir karinių pajėgų vado postų.
 

      R. Castro laikinai ėjo Kubos prezidento pareigas po to, kai 2006 metų liepą F. Castro buvo atlikta žarnyno operacija. Jis buvo įvardijamas kaip vienintelis kandidatas užimti vadovo postą, tad balsavimas buvo tik formalumas.
 

 
Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Poetinis terorizmas
Hakim Bey. LAISVOJI AUTONOMINĖ ZONA

poetinis terorizmas        Antgamtinis šokis visą parą veikiančių kompiuterinių vestibiuliuose. Nesankcionuoti išsidirbinėjimai su pirotechnika. Žemės menas (land art) – tarsi keisti ateivių meno darbai, išsibarstę po valstijų parkus. Įsilaužkite į namus, bet, užuot vogę, palikite poetinio terorizmo objektus. Pagrobkite kokius nors žmones & padarykite juos laimingus. Atsitiktinai ką nors išsirinkę, įtikinkite, kad jie paveldėjo milžiniškus, nenaudingus & nuostabius turtus – tarkim, 5000 kvadratinių mylių Antarktidoje arba senstelėjusį cirko dramblį, arba našlaičių prieglaudą Bombėjuje, arba alchemikų rankraščių kolekciją. Vėliau jie suvoks, kad kelias akimirkas tikėjo kažkuo nepaprastu, & dėl to galbūt panūs ieškoti šiek tiek intensyvesnių egzistencijos modelių.

 
Tarasov Aleksandr „IN MEMORIAM ANNO 1968” (1)
teorija

      Aleksandras Tarasovas – žinomas radikalus teoretikas, sociologas, politologas, kultūrologas ir istorikas. Didžiausias kairiojo radikalizmo ir ekstremistinių jaunimo judėjimų specialistas Rusijoje. 8-ajame XX amžiaus šimtmetyje vadovavo savo paties įkurtai Sovietų Sąjungos Neokomunistų partijai (SSNKP) ir patyrė politines represijas. Knygų „Provokacija”, „Tiesa apie Jugoslaviją”, „Politinis ekstremizmas Rusijoje” autorius. Moksliniai ir publicistiniai jo tekstai išversti 27 kalbomis. Poetas ir prozininkas, glaudžiai susijęs su kontrkultūros apraiškomis.

      Pirmas skyrius, švietėjiškas - tiems, kurie miglotai įsivaizduoja, kas buvo 1968 metais ir kaip tai susiję su mumis šiandien

 
Piotr Kropotkin. Maištininko kalbos. 3 skyrius. Revoliucijos būtinybė
Piotr Kropotkin. MAIŠTININKO KALBOS

piotr kropotkin       Straipsnis „Revoliucijos būtinybė” pirmą kartą išspausdintas 1879 m. prancūzų anarchistų žurnale „Le Révolté”. Šio ir kitų straipsnių pagrindu 1885 m. Prancūzijoje išleista P.Kropotkino knyga „Maištininko kalbos”, kurioje straipsnis „Revoliucijos būtinybė” pateiktas kaip III skyrius. 1917 m. grįžęs į tėvynę, P.Kropotkinas paruošė šią knygą rusiškai, suredagavo ir papildė komentarais bei išnašomis.

       Žmonijos gyvenime pasitaiko laikai, kai visais požiūriais būtinai reikalingas gilus sukrėtimas ir milžiniškas perversmas, galintis sujudinti visuomenę iki pat jos pagrindų gelmės. Tokiais laikais kiekvienas doras žmogus ima suvokti, kad ilgiau vilkinti tokio gyvenimo nebegalima.

 
Prof. Alvydas Jokubaitis „Kodėl gaila marksizmo nesėkmės?”
teorija

       Po Stalino, Pol Poto, Mao Zedongo, Fidelio Castro ar Šiaurės Korėjos diktatorių sunku kalbėti apie marksizmą. Tačiau dėl to mažiausiai kaltas pats Karlas Marxas. Dar būdamas gyvas jis dažnai prašė save atskirti nuo marksistų. Marksizmas turi daug veidų, todėl jo neįmanoma lengvai nurašyti į istorijos šiukšlyną. Šalia sovietinio, kubietiško ar Mao Zedongo marksizmo visada egzistavo ir vadinamasis Vakarų marksizmas. Be to, kai kurių Rytų komunistinio bloko šalių intelektualai bandė surasti patrauklesnes marksizmo formas, vadinamąjį „marksizmą su žmogaus veidu“. Tai buvo nesėkmingi bandymai, tačiau jie rodo didelį šios politinės filosofijos lankstumą.

 
ABĖCĖLĖ. Trumpa anarchizmo enciklopedija 04. Anarchistų simbolika
teorija

alt     Apskritimu apibrėžta A raidė

     A raidės simbolika siekia Biblijos laikus. Pirmoji graikiškos abėcėlės raidė alfa (didžioji alfa raidė – A) žymi dievišką pradą ir visos kūrinijos pradžią. Apskritimu apibrėžta A raidė – šiuo metu pats populiariausias anarchizmo simbolis. Pirmą kartą jį panaudojo Tarptautinės darbininkų asociacijos Ispanijos Taryba 1-ojo Internacionalo laikais (1864-1876). Vėliau šis simbolis buvo plačiai naudojamas Ispanijos pilietinio karo metais. 1956 metais jį savo emblemoje pritaikė Briuselio anarchistai „Alliance Ouvriere Anarchiste” (АОА), o 1964-aisiais – Prancūzijos libertarinio jaunimo organizacija „Jeunesse Libertaire”.

 
Po ilgo vilkinimo latviai pagaliau nuteisė neonacį
politika
        Š.m. kovo 6 d. Rygos apygardos teismas po daugiau kaip metus trukusio vilkinimo nuteisė 20-metį neonacį Andrį Jordaną. Už tautinės nesantaikos kurstymą ir chuliganizmą jam paskirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė. 1-erius metus A. Jordanas gavo pagal 78-ąjį straipsnį (tautinės nesantaikos kurstymas), o dar 6-is mėnesius - pagal 231 straipsnį (chuliganizmas), už kurį buvo seniau nuteistas lygtinai. Pats neonacis neigia bet kokią savo kaltę.
 
Tuščio šaldytuvo įvaizdis Kirkilo negąsdina
politika

       Kovo 5 d.  prie Vyriausybės būstinės įvyko masiškas streikuojančių pedagogų mitingas.
 

       Gediminas Kirkilas 30 min. prieš mitingo pradžią pakvietė profsąjungų atstovus  derybų, o paskui privertė juos ir tūkstantinę minią  ilgai laukti.

       Tačiau tik tam, kad arogantiškai pakartotų, jog pedagogų atlyginimai padvigubės ... 2011 metais.

 
Gintautas Mažeikis: Šiaulių amfiteatras ir pasitikėjimas
aktyvizmas

       Viešosios erdvės ir pasitikėjimas yra du svarbūs pilietinės demokratinės visuomenės komponentai, kurių kiekvienas šiandien respublikiniu ir vietiniu lygiu yra spontaniškai griaunami. Griovėjas – tradicinis, įvardytas daugelyje politinės sociologijos ar politinės antropologijos darbų, tai – verslo ir politinis cinizmas bei konspiracijos sindromo pažeista sąmonė. Reikėtų pridurti ir E. Canetti išnagrinėtą bei Lietuvoje L. Donskio išviešintą baudžiauninko sindromą: troškimą paklusti, tapti neregimu, baimę viešai kalbėti ar turėti nuomonę ir ją ginti teisėtais būdais. Kaip pastebi R. Putnamas, V. Kavolis, pasitikėjimo stoka reiškia, kad net jei valstybinė institucija priima sprendimą, kuris galbūt padidins viešąjį gėrį ir išplės atvirą visuomenę, ši institucija vis tiek yra kritikuojama dėl kitų jos darbų konteksto, dėl jau buvusių korupcinių precedentų, dėl ankstesnių abejotinų sprendimą priimančių politikų ar tarnautojų darbų...
 

 
Malinauskas Mindaugas SJ „Kapitalizmas kaip religija”
teorija
       Religinis kapitalizmas yra šių laikų ženklas. Nuo pat modernaus kapitalizmo atsiradimo kilo klausimas, koks jo santykis su religija. Jau Karlas Marxas knygoje „Das Kapital“ („Kapitalas”, 1867) rašė apie prekių fetišistinį ar mistinį charakterį, pilną metafizinio apsukrumo ir teologinių kaprizų.

       Kiek vėliau vokiečių sociologas Georgas Simmelis knygoje „Philosophie des Geldes“ („Pinigų filosofija”, 1900) rašė, kaip pinigai šiomis dienomis iš lėto psichologiškai pakeitė tradicinio Dievo vietą. Vėlgi Maxas Weberis studijoje „Die protestantische Ethik und der „Geist" des Kapitalismus“ („Protestantinė etika ir kapitalizmo dvasia”, 1904/05) nurodė kalvinizmą kaip religinę kapitalizmo priežastį. Taip pat vokiečių ekonomas Alexanderis Ruestowas nagrinėjo kapitalizmo ir religijos santykį. Jis knygoje „Das Versagen des Wirtschaftsliberalismus als religionsgeschichtliches Problem“ („Ekonominio liberalizmo išdavystė kaip religijos istorijos problema”, 1945) abejoja Adamo Smitho aptartu laissez-feire („nestabdomu“) liberalizmu, kuris, jo manymu, paremtas pagoniškomis nuostatomis, jog egzistuoja „nematoma ranka“ ar „nematoma harmonija“, kuri reguliuoja valstybės nekontroliuojamą ekonomiką. Jei taip būtų, tai visuomenės gėris kiltų iš pavienių asmenų nestabdomų egoistinių veiksmų.
 
2008 m. kovo 3 d. prasideda neterminuotas Lietuvos mokytojų streikas
aktyvizmas
      Š.m. kovo 3 d., pirmadienį, iš 1400 Lietuvos mokyklų pradeda streikuoti apie 200 mokyklų mokytojai. Streikuojantys mokytojai žada pirmadienį pasirodyti darbo vietose, tačiau pamokos mokymosi įstaigose nevyks. Dar apie dviejų šimtų mokyklų pedagogai turėtų prisidėti prie streikų antradienį ir trečiadienį. Dalis mokytojų planuoja protestuoti ir drastiškesnėmis priemonėmis - rengti bado akcijas ir mitingus.
 
Karšta kovo 1-oji Madride (video)
aktyvizmas
       Pavasario pradžią Madridas pasitiko barikadomis, gaisrais, guminėmis kulkomis, dujomis ir areštais. Mat ispanų neonaciai nusprendė surengti profašistinį mitingą istorinę kovų už laisvę atmintį saugančioje Madrido aikštėje. Mitinguojančius neonacius, gavusius valdžios leidimą, atakavo anarchistiškai nusiteikę antifa kovotojų būriai. Užvirė mūšis su „patriotus” saugančiais policininkais. Vienas antifa kovotojas sužeistas, šeši - areštuoti.
       Kaip pasakoja įvykių liudininkas britas Alexas Sandas: „Buvo labai daug policijos. Toks įspūdis, kad dešinieji pasislėpė už policininkų nugarų, o šie ėmė šaudyti. Turiu pasakyti, kad buvo gana baisu”.
 
Menininkai paženklino A. Zuoką ir A. Brazauską
aktyvizmas
      Naujoje parodoje menininkai kritikuoja šiuolaikinę sudaiktėjusią visuomenę, į ekspoziciją įtraukdami ir Lietuvos politinius simbolius AMB bei Abonentą.

      Meninė instaliacija iš 18 tūkst. nuolat besikaitaliojančių skaidrių – tai netradiciškai pristatytos juvelyrų S. ir A. Krivičių parodos „Totali juvelyrika“ dalis. Mirguliuojantys vaizdai, nedidelėje patalpoje skambanti garsi muzika... Visa susilieja į vieną, ir, kaip pastebi parodos organizatoriai, galų gale lieka ryškėti tik spalvas keičiantys trikampiai.
 
Izraelis palestiniečiams grasina holokaustu
politika

      Per Izraelio armijos operaciją Gazos ruože šeštadienį žuvo 61 žmogus ir dar mažiausiai 150 buvo sužeisti. Tai buvo kruviniausia akcija nuo 2005 m. vasaros, kai Izraelio kariai pasitraukė iš Gazos, praneša agentūra AFP.

      Liudininkų teigimu, daugiausiai aukų žuvo per antskrydžius prieš Džabalijos pabėgėlių stovyklą. Be to, ginkluotosios pajėgos su sausumos daliniais ir tankais įsiveržė į Gazos ruožo šiaurę. Izraelis šia savo operacija reagavo į besitęsiančias radikalių palestiniečių raketų atakas.
 

 
Errico Malatesta. Geros valdžios idėja (1920)
Errico Malatesta

malatesta         Niekas negali užtikrintai teigti, kas yra teisus, o kas klysta, kuris kelias yra arčiausiai tiesos arba kuris kelias yra geriausias, siekiant didžiausios gerovės visiems ir kiekvienam. Su patirtimi susieta laisvė yra vienintelis būdas atrasti tiesą ir tai, kas geriausia; o laisvė negali egzistuoti, jei egzistuoja draudimas laisvai klysti.

         Tačiau kai kas nors kalba apie laisvę iš politinės, o ne filosofinės, perspektyvos, niekas negalvoja apie metafizinę baisybę abstrauktaus žmogaus, kuris egzistuoja anapus visuotinės ir socialinės aplinkos ir kuris, kaip koks dievas, tiesiogine to prasme „gali daryti, ką tik nori“.

         Kai kas nors kalba apie laisvę, ji(s) kalba apie visuomenę, kurioje niekas negalėtų varžyti kito nesusilaukdamas smarkaus pasipriešinimo, kurioje, svarbiausia, niekas negalėtų užgrobti ir naudoti kolektyvinės galios primesti savo norus kitiems ir pačioms grupėms, kurios yra tos galios šaltinis.

         Žmogus nėra tobulas, sutinku. Tačiau tai tik dar viena, galbūt netgi pati svariausia, priežastis neduoti niekam galios „paspausti stabdį ant individualios laisvės“.

         Žmogus nėra tobulas. Bet kur tada rasime žmogų, kuris yra tinkamas ne tik gyventi taikoje su kitais, bet ir kontroliuoti kitus autoritarišku būdu? Tarkime, kad tokių yra - kas juos paskirtų? Ar jie paskirtų patys save? Bet kas juos apsaugotų nuo „nusikaltėlių“ pasipriešinimo ir smurto? Ar jie būtų išrinkti „suverenių žmonių“, kurie laikomi pernelyg neišprususiais ir nedorais gyventi taikoje, tačiau kurie staiga įgyja visas reikalingas gerąsias savybes, kai ateina laikas išsirinkti savo valdytojus?

        Versta iš: Umanita Nova 1920; įtraukta į „Malatesta: gyvenimas ir idėjos“, Freedom Press, 1965.

 
Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Meninė diversija
Hakim Bey. LAISVOJI AUTONOMINĖ ZONA

menine diversija       Rengiant meninę diversiją (sabotažą) stengiamasi atrodyti labai pavyzdingai, bet kartu išlaikomas ir neaiškumo elementas. Tai ne propaganda, o estetinis šokas – baugiai tiesmukas, bet kartu ir subtiliai aštriabriaunis. Veiksmas kaip metafora.

       Meninė diversija – tai juodoji poetinio terorizmo (PT) pusė: kūryba per destrukciją. Tačiau ji negali tarnauti nei kokiai nors partijai, nei kokiai nors nihilizmo srovei, nei pačiam menui. Nuvejant iliuzijas skatinamas sąmoningumas, o sunaikinant estetines rūdis atgaivinamas oras diskurso ir Kito pasaulyje. Meninė diversija (MD) žadina sąmoningumą, dėmesį, verčia pabusti.

 
Jegoro Letovo atminimo vakaras klube „Musė” š.m. vasario 27 d.
aktyvizmas

    2008 m. vasario 19 d. mirė legendinės rusų pankroko grupės „Graždanskaja oborona” lyderis Jegoras Letovas.

     J. Letovas su „Graždanskaja oborona“ sukūrė naują muzikos stilių – „komunizm art”, kuris apjungė literatūrą, dailę, teatrą ir muziką – nuo pankroko iki folkroko. Specifinis skambesys, unikalus Jegoro balsas, neviltimi ir pykčiu persunktos „Graždanskaja oborona“ dainos daugeliui mūsų tapo gyvenimo būdo dalimi.
    1984 m. įkurta „Graždanskaja oborona” 2008 m. pradžioje pradėjo muzikinį turą po Rusiją. Deja, netikėtas širdies smūgis, ištikęs Jegorą ankstų rytą lovoje, nutraukė visus jų kūrybinius planus.

    „Graždanskaja oborona” ir J.Letovo gerbėjai, visi Lietuvos pankai ir aktyvistai savo pagarbą Jegorui galės pareikšti atminimo vakare, kuris įvyks  š.m. vasario 27 d. (trečiadienį) 21.00 val. alternatyvios muzikos klube „Musė” (Jakšto g. 9, Vilniuje, šalia buvusio „Vaidilos” teatro). Klubo durys atveriamos 19.00 val.
 
Home Stewart „Viva neoizmas”
menas
       Neoizmas yra kultūrinis judėjimas, įtakotas futurizmo, dada, fluxus ir punk, septyniasdešimtųjų pabaigoje jis kilo iš Mail Art Network.

       Neoizmas yra meno istorijos gamybos metodologija. Jo idėja yra generuoti susidomėjimą įvairių individų, kurie, kaip sakoma, sudaro judėjimą, kūriniais ir asmenybėmis. Neoistai nori ištrūkti iš „meno kalėjimo“ ir „pakeisti pasaulį“. Turėdami omeny šį tikslą, jie vaizduoja nerimo kupiną kapitalistinę visuomenę.

       Neoistu gali tapti bet kas, tiesiog pasiskelbęs judėjimo nariu ir gavęs Monty Cantsin vardą. Tačiau neoistai neapsiriboja vien Monty Cantsin vardo vartojimu, jie dar vartoja vardą Smile – Šypsnys. Savo popgrupes neoistai vadina Smile, savo performansų grupes - Smile, net jų žurnalai pavadinti Smile.
 
ABĖCĖLĖ. Trumpa anarchizmo enciklopedija 01. Kas yra anarchizmas?
teorija


alt       Anarchizmas - tai politinė teorija, siekianti sukurti visuomenę, kurios nariai bendradarbiautų tarpusavyje laisvanoriškumo ir lygiateisiškumo pagrindais. Žodis „anarchija” (graikiškai αναρχία) reiškia bevaldystę, valdovo ar suvereno nebuvimą. Anarchizmas iš esmės prieštarauja visoms hierarchinio valdymo formoms - valstybinėms, kapitalistinėms, religinėms, kultūrinėms ir pan. Tokios valdymo formos anarchizmo požiūriu yra ne tik nereikalingos, bet ir kenkiančios individui, žalojančios jo individualumą. Vietoj autoritarinių politinių ir priverstinių ekonominių struktūrų, anarchistai siūlo socialinius santykius, paremtus savanoriškomis laisvų asmenų asociacijomis autonomiškose bendruomenėse, tarpusavio pagalbą ir savivaldą. Anarchija reiškia  harmoningą lygiateisių narių visuomenę, paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu.

 
Javieras Solana nerado ką atsakyti slovėnų žurnalistui
politika
      Savo vizito į Slovėniją metu Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos vadovas Javieras Solana davė interviu šeštadieniniam laikraščio „Dnevnik“ priedui. Kaip praneša iš Liublianos Belgrado laikraščio „Politika“ korespondentas, pagrindinė pokalbio tema buvo Kosovo ir Metohijos likimas.

      Iš Slovėnijos, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, žurnalistų Solana matyt tikėjosi džiaugsmingo sutikimo. Tačiau jo laukė dideli nemalonumai. Liublianoje užduoti klausimai išvedė valdininką iš pusiausvyros, jis nervinosi ir atvirai melavo.
 
In memoriam. Jegor Letov: „Gyvenimą nugyvenau ne veltui...”
aktyvizmas

      2008 m. vasario 19 d., eidamas 44-uosius, mirė legendinės rusų pankroko grupės „Graždanskaja oborona” lyderis Jegoras Letovas. Mirė gyva Rusijos andergraundo legenda, padariusi didžiulę įtaką ištisai postperestroikinės epochos jaunimo kartai. J.Letovo gyvenimas buvo ne tik neabejotinas nonkonformizmo, bet ir politinio bei socialinio aktyvizmo pavyzdys, kurio prasmę išreiškia jo paties žodžiai: „Yra tik viena laisvė - būti PRIEŠ”. Lietuvos pankai ir aktyvistai savo pagarbą Jegorui galės pareikšti atminimo vakare, kurį planuojama surengti klube „Musė” (Jakšto g. 9, Vilnius). Sekite informaciją.
 
<< Pradžia < Ankstesnis 121 122 123 124 125 126 127 128 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 127 iš 128