Vokiečių kino režisierius Florianas Opitzas, kurio paskutinis darbas leidžia kritiškai pažvelgti į privatizacijos įtaką žmonių gyvenimui, sako, kad valstybės turto išpardavinėjimas tapo „neginčijama ideologija“.

       Filme „Didysis išpardavimas“, pasirodysiančiame Vokietijos kino teatruose ketvirtadienį, nagrinėjamas geležinkelio, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų privatizavimo poveikis.

       Dokumentinis filmas, kuriame bus ilgas buvusio vyriausiojo Pasaulio Banko ekonomisto Josepho Stiglitzo interviu, greitai bus rodomas Jungtinėse Valstijose, Švedijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, trečiadienį sakė Opitzas.

       Privatizacijos plėtra

       Opitzas Reuters naujienų agentūrai sakė: „Prieš sukuriant šį filmą mane išties glumino tai, kad kiekvienas sakė, jog privatizacijos plėtroje negalima nieko pakeisti, net jei ji iš esmės labai veikia žmonių gyvenimą.

       „Jei žmonės yra informuoti apie galimą privatizacijos poveikį sveikatos apsaugai, geležinkeliams, energetikos tiekėjams ir vis dar jos siekia, tai galime laikyti jų pasirinkimu.Bet jie dažniausiai paliekami tamsybėje. Mano tikslas buvo parodyti privatizacijos poveikį žmonėms“.

       Nors režisierius tvirtina, kad tikrai nėra JAV režisieriaus Michaelo Moore'o ir jo konfrontacinio požiūrio gerbėjas, Opitzo filmas kažkuo primena tokius filmus kaip „9/11 pagal Farenheitą“.

       „Pavojinga sistema“

       „Privatizacija tapo neginčijama ideologija“, teigia Opitzas, šį filmą, paremtą Vokietijos valstybinės televizijos, kūręs keturis su puse metų.

       Pirmojoje istorijoje britas, traukinio mašinistas Simonas pasakoja, kad kadaise jis dirbo efektyviausioje Europos geležinkelio sistemoje, bet privatizuota ji sunyko ir tapo pavojinga.

       Kitame keturių dalių istorijos segmente skurstanti motina iš Filipinų kovoja, kad gautų pinigų savo sūnaus dializėms. Pabaigoje ligoninės personalas jai pasako, kad ji tiesiog turi suprasti, jog negali leisti sau gydyti sūnaus - tegu leidžia jam mirti.

       „Partizanai elektrikai“

       Trečioji istorija pasakoja apie Pietų Afrikos aktyvistą ir jo „partizanus elektrikus“, kurie rizikuoja savo gyvybėmis padėdami šeimoms nelegaliai iš naujo įsijungti elektrą, kai privatizuota elektros kompanija ją atjungia už nesumokėtas sąskaitas.

       Ketvirtasis pasakojimas nukelia į Boliviją, kur 2000 metais smurtingi protestai užkirto vietiniam kongresui kelią apmokestinti vandenį, kurį anksčiau Bolivijos žmonės gaudavo veltui.

       „Parduok dabar, pinigai bus vėliau - mūsų pasaulis yra privatizuojamas“, sako 34 metų amžiaus Opitzas.

       Režisierius kalbėjo: „Kas galės naudotis vandeniu, energetikos šaltiniais, viešuoju transportu ir sveikatos apsauga? Tik tie, kurie galės tai sau leisti“.

       Opitzo filmas buvo rodytas Toronto, Čikagos, Berlyno ir Honkongo filmų festivaliuose.

       2007.05.16

      Parengė kp