– Štai jie, gražuoliai. Čia pat gyvena, čia pat ir dirba. Dėl ko puolate į mirties glėbį? Norite padovanoti jiems laisvę? O ką jie su ja veiks? Kam ji jiems? Nesusimąstėte? Fridrichsenai, ar tau reikalinga laisvė?

– Man? Na ką jūs, kam ji man?

– O gal jums, ponia?

– Kam man laisvė, aš ištekėjusi.

– Mažyli, eikš čionai. Eikš. Berniuk, ar tau reikia laisvės?

– Nežinau, gal ir reikia...

– Ką tu čia tauški!

– Nedrįsk mušti vaiko!

– Na, na, na, ramiau. Tik duok jiems laisvę – jie tuoj pat vienas kitą išžudys, gerkles vienas kitam perkąs...

– Jie nekalti. Iš kur jiems žinoti, kas yra laisvė? Iš kur? Juk jie niekada nemokėjo ja naudotis.

– Nemylite jūs žmonių, nemylite. Trokštate jiems naujos laimės, o jie brangina tai, kas sena.

{youtube}jra_oyQyKa8{/youtube}

Scena iš filmo „Užmušti drakoną“, 1998 m., rež. Markas Zacharovas

a.lt, 2010 12 29