
{youtube}3uZI5qLhlMI{/youtube}
SLEMERIO RAUDA SUFRAŽISTEI
Ligi tavęs atšliaužęs klūpsčias (keliais!),
Aš atsidūriau ties dilema šūdina:
Nuplaut mašiną man liepei, vaikeli,
Arba keliaut iš kur atvykusiam. Viena
Ant sofos majestotiškai sėdėjai,
Niūniuodama „Širdy man ne ruduo...“
Tu Nidos V. diskursą skaitinėjai,
Ir aiškinai, kaip genderį traktuot.
Aš ne poetas – slemeris, vaikeli,
Jėgų (nei įkvėpimo) mūzų neprašau...
Gyvenimo nuėjęs pusę kelio,
Aš vietoj „fuck you“ tau eilėraštį rašau!
{youtube}6MCKNHcUdHs{/youtube}
ŠEŠIOLIKMETĖS
Šešiolikmetės, šešiolikmetės...
Įžūliai jaunos nuo pat gimimo:
Sistemą klaikią, buką, kaip medis
Pankiškom rankom už pautų ima...
Jaunos kaip liepos. Lieknos kaip katės.
Visos sutvertos geist ir galėti,
Šešiolikmetės, šešiolikmetės,
Galit bučiuotis, jūs mokat mylėti!
Laikas vis bėga, jis reikalauja –
Garsiai nušvilpti senbernių cirką.
Valstybės monstras išgeria kraujo,
Apsikabinęs tautinę birką.
Gerontokratai kuždasi: „draskos,
šešiolikinės kaip voverytės...“
Šešiolikmetės, būkite drąsios –
Dėkite skersą nekeisdamos lyties!
Šitiek galėję, bet nusilesę,
Pemdešimtmečiai pas lovį miega.
Šešiolikmetės, būkite KLASĖ! –
Liumpenpleibojai neįgali nieko.
Iš tautinio slemo archyvų
2011 02 01